- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sparčiai senstanti Europa daug vilčių sieja su Kaune gimusia „Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centro“ idėja. Paramą šiam ypatingos svarbos projektui pažadėjo į geriausiųjų pasaulyje šimtuką patenkančio Lundo universiteto (Švedija) rektorius prof. Torbjörnas von Schantzas, kuris šią savaitę lankėsi KTU „Santakos“ slėnyje bei LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre. Akademikas viliasi, kad centro įgyvendinimą palaikys ir Lietuvos bei Švedijos vyriausybės.
Kauno technologijos universiteto (KTU) koordinuojamo projekto „Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centras (HEALTH-TECH)“ tikslas – senėjimo prevencija, t.y. ne tik ieškoti sprendimų kaip užkirsti kelią ar atitolinti susirgimą senatvinėms ligoms, efektyviau jas gydyti, bet ir pasiūlyti tokį gyvenimo būdą, kad brandžios žmogaus gyvenimo dienos būtų judrios, sėkmingos ir neskausmingos.
KTU, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus (VU) universiteto inicijuotas projektas pateko tarp 26 (iš viso teiktos 169 paraiškos), kurie pretenduoja gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimą ekscelencijos centrui steigti. Pirmajame etape kuriamas naujojo ekscelencijos centro tvarios veiklos modelis ir jo verslo planas. Įvertinusi per metus atliktus darbus, Europos Komisija antrajame etape uždegs žalią šviesą 5-6 projektų įgyvendinimui.
Sėkmės atveju į Lietuvos aukštąjį mokslą būtų investuoti apie 35 mln. eurų. Visai šaliai labai svarbaus ekscelencijos centro įsteigimas paskatintų ne tik mokslo pažangą, bet ir reikšmingai pakeistų visuomenės gyvenimo kokybę.
Projekto partnerio Lundo universiteto rektorius T. Schantzas įsitikinęs, kad lietuvių kuriamas ekscelencijos centras turi puikius šansus gauti ES finansavimą. Dar vienas projekto partneris Skandinavijos šalyse – Suomijos techninių tyrimų centras (VTT), kuris yra didžiausia tarpdisciplininių mokslo tyrimų įstaiga Šiaurės Europoje.
Svarbus tarptautiniu mastu
Kaune viešėjęs T. Schantzas reiškė didelę paramą ekscelencijos centro įsteigimui Lietuvoje ir pabrėžė jo svarbą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Anot profesoriaus, projekte dalyvaujantys Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai jau gali didžiuotis nuveiktais darbais. Tiek KTU, tiek LSMU, kuriuose svečiui jau teko lankytis, jam paliko labai gerą įspūdį.
„Sveiko senėjimo” projektas yra labai svarbus visoms šalims – ne tik Lietuvai, Švedijai ar Suomijai. Džiugu, kad į jį įsijungusių universitetų mokslininkai efektyviai bendradarbiauja. Esu įsitikinęs, kad visi trys projekto partneriai turi užtektinai potencialo įkurti ekscelencijos centrą. Tikimybė gauti ES finansavimą ekscelencijos centrui Lietuvoje įsteigti yra labai didelė”, – sakė vienos seniausių Švedijos aukštųjų mokyklų rektorius T. Schantzas.
Jo teigimu, centras taptų labai geru atspirties tašku senėjimo prevencijai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. „Viliuosi, kad tiek Lietuvos, tiek Švedijos vyriausybės palaikys ir prisidės prie šio projekto”, – pažymėjo T. Schantzas.
Akademikas pabrėžė, kad pats savaime visuomenės senėjimas, kuomet gimstamumui mažėjant ir tobulėjant medicinai daugėja brandaus amžiaus žmonių, nėra problema, tai – tiesiog neišvengiamas procesas, kurį reikia kuo efektyviau suvaldyti. Kaune kuriamas „Sveiko senėjimo” projektas padėtų pagerinti gyvenimo kokybę daugeliui brandaus amžiaus žmonių ne tik Europoje, bet visame pasaulyje.
Švedų indėlis – aukštosios technologijos
Švedijoje yra keletas mažesnių centrų, departamentų ir įstaigų, kurių vykdoma veikla susijusi su sveiku senėjimu.
„Mūsų universitete vyksta intensyvi plėtra – statomi didžiausi Švedijoje mokslinių tyrimų centrai: „MAX IV“ laboratorija ir tarpdisciplininių tyrimų centras „European Spallation Source (ESS)“, – sakė T. Schantzas.
Pasak jo, partneriams iš Lietuvos Lundo universitetas gali pasiūlyti daug aukštosiomis technologijomis paremtų sprendimų.
Lundo universiteto rektorius prisipažino, kad spalio 7 d. KTU „Santakos“ slėnyje ir LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre vykusio vizito metu pamatytos kuriamos ir vystomos sveikatos technologijos jam padarė didelį įspūdį. „Universitetuose pamačiau moderniausias technologijas. Buvau nustebintas mokslininkų vykdomų tyrimų pažangos ir masto”, – teigė T. Schantzas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Talka III forte – ir kūnui, ir sielai2
Garliavos apylinkių „Sąnašos“ bendruomenė pakvietė į talką III forte. Šis švarinimosi renginys – jau tradicija tapusios „Mes darom“ akcijos dalis. ...
-
Nacionalinis miškasodis – ir Kauno rajone: nesutrukdė net lietus8
Šeštadienį subūrė Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“. Visoje Lietuvoje pasodinta tūkstančiai medžių ateities kartoms. Kauno apskrityje buvo keturios vietos, kuriose miškininkų prižiūrimi savanoriai ...
-
Atsirita Azijos savaitės banga2
Jubiliejinėje VDU Azijos savaitėje įvertinsit studijų ir darbo galimybes, susijusias su Rytų Azija, pažinsite regiono kultūrą, sužinosite, ką lengviau iškepti: bulvinius blynus ar japonišką omletą. ...
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas107
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Mokytojas naujų pareigų neromantizuoja: tai – didžiulė tarnystė ir įsipareigojimas4
Pirmojoje mokykloje išmoktos gyvenimiškosios pamokos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui Mindaugui Grigaičiui praverčia iki šiol. Dabar jis ruošiasi naujam etapui. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius8
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens1
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Mokykla be telefonų: nustebino vaikų mąstymo branda35
Į Kulautuvos pagrindinę mokyklą atėję moksleiviai telefonus palieka spintelėje. Pasiima tik pasibaigus pamokoms. Pedagogai tikri – tai gerina mokymo kokybę, stiprina bendruomenės ryšį. ...