Rinkliava už automobilių stovėjimą – didmiesčių būtinybė

Patikrintas būdas

Automobilių srauto reguliavimas renkant mokesčius didžiausią trauką turinčiose miesto vietose yra savaime suprantamas visame pasaulyje. Norint apsaugoti miesto centrą nuo taršos ir didelio transporto srauto, taikomi tokie ribojimai: leisti į centrą įvažiuoti tik viešajam transportui, apmokestinti patį įvažiavimą, rinkti mokestį už automobilių stovėjimą.

Rinkliava už automobilių stovėjimą Kaune renkama jau seniai. Mokėti už automobilio stovėjimą nereikia po darbo valandų, švenčių dienomis, savaitgaliais (šiuo laiku mokestis renkamas tik Rotušės aikštėje).

Rinkliava už transporto priemonių stovėjimą Kaune pradėta rinkti 1997 m. spalį. Pirmiausia buvo apmokestintos miesto centre esančios gatvės: Gedimino, Maironio, A.Mickevičiaus, nes jose stovėdavo daugiausia automobilių. Atvykusiesiems ne ankstų rytą laisvų vietų ten rasti buvo beveik neįmanoma. Įvedus mokestį, situacija pasikeitė, daugelis džiaugėsi galėdami rasti laisvą vietą, nors ir reikėjo mokėti.

Kaunas buvo pirmasis Lietuvos miestas, pritaikęs šią pasaulyje įprastą praktiką. Greitai rinkliavos naudą pamatė ir pradėjusios dusti nuo automobilių gausos sostinės valdžia. Jos atstovai pradėjo konsultuotis su patirtį jau turinčiais specialistais iš Kauno.

Kas būtų, jeigu būtų

Kas būtų, jei miestas atsisakytų rinkliavos, iliustruoja ankstesniais metais nuolat priiminėti Kauno savivaldybės sprendimai leisti kelias darbo dienas per metus statyti automobilius nemokamai. Tai būdavo taikoma tarpušvenčiu Kalėdų ir Naujųjų metų. Dirbantys miesto centre žmonės tuos laisvus nuo rinkliavos periodus prisimena be nostalgijos. „Pamenu, turėdamas metinį leidimą statyti automobilį miesto centre, laisvų stovėjimo vietų tomis dienomis nerasdavau, būdavo tikras chaosas. Todėl tik džiaugiuosi, kad šios tradicijos atsisakyta“, – kalbėjo vienoje miesto centro įmonėje dirbantis Rimantas.

Šiuo metu rinkliava nerenkama valstybinių švenčių ir Kauno miesto dienos renginių metu. Laisvai automobilius mieste galima palikti ir poilsio dienomis, nes tada mažiau atvykstančiųjų į miesto centrą darbo reikalais, būna uždarytos visos valstybinės ar savivaldybės įstaigos.

Populiariose vietose – spartesnė automobilių kaita

Viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktorius Justas Limanauskas pasakojo, kad vairuotojai jau seniai turi galimybę įsigyti ilgalaikius leidimus ir taip sutaupyti.

„Automobilių stovėjimo aikštelės“ valdo aštuonias ilgalaikio stovėjimo aikšteles. Jose pastatytos elektromobilių įkrovimo stotelės.

Šiemet pasikeitė metų, ketvirčio ir mėnesio leidimų kainos. Ir jos ne didėjo, kaip paprastai vyksta su daugeliu paslaugų, bet mažėjo: metų leidimas kainuoja 500 eurų (anksčiau – 608), ketvirčio – 150 (anksčiau – 165), o mėnesio – 80 eurų (ankstesnė kaina – 87 eurai). „Sumažinus leidimų kainą, atsirado ir vienas apribojimas: su šiais leidimais negalima stovėti labiausiai apkrautose geltonojoje ir oranžinėje zonose“, – informavo J.Limanauskas.

Toks sprendimas priimtas norint pagreitinti stovinčių automobilių rotaciją gatvėse, kurios yra labiausiai lankomos ir sulaukia daugiausia automobilius paliekančių vairuotojų. Pavyzdžiui, į neilgą L.Sapiegos gatvę daug žmonių atvyksta dėl įvairių reikalų savivaldybėje, Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje, Registrų centre. Kitose gatvėse aplink Laisvės alėją taip pat daug įvairių įstaigų, įmonių. „Dėl to svarbu, kad turintieji ilgalaikius leidimus ten nepaliktų automobilių visai dienai“, – aiškino J.Limanauskas.

Atsirado galimybė įsigyti elektroninį leidimą, įrašant dviejų transporto priemonių valstybinius numerius. Vienu metu leidimas galioja tik vienai transporto priemonei. Aktyvuoti vieną iš dviejų transporto priemonių valstybinių numerių automatiniu būdu galima paskambinus telefonu.

Sumokėti tampa vis patogiau

Buvo metas, kai už stovėjimą mokėti galėdavome tik monetomis parkomatuose arba reikėdavo įsigyti nutrinamus vienkartinius bilietus. Dabar įvairovė didesnė. Vairuotojai už automobilių stovėjimą gali sumokėti išmaniuoju telefonu naudodami specialią programėlę, siųsdami SMS žinutę. „Neretai vairuotojai skųsdavosi, kad užtruko pas odontologą ar teisme ir neturėjo galimybės naudotis telefonu. Dabar dėl to galima nesijaudinti, nes naujoji technologija leidžia skaičiuoti faktiškai stovėtą laiką“, – kalbėjo J.Limanauskas.

Svarbu žinoti, kad, apmokant už stovėjimą, SMS žinutę reikia išsiųsti prie automobilio, o ne nuėjus. Taip norima užtikrinti, kad būtų mokama tiksliai nuo pastatymo pradžios. Tai padaryti būtina per 5 min. ir sulaukti, kol bus gautas mobiliojo ryšio operatoriaus patvirtinimas apie atliktą mokėjimą. „Svarbu priminti, kad 10 min. tolerancijos laikas yra skirtas tik stovėjimo laikui pratęsti“, – sakė J.Limanauskas.

Tobulėja ir parkomatai. Iš viso mieste jų yra 150. Dauguma parkomatų – jau su liečiamaisiais ekranais, o įvesta informacija apie automobilį patenka į serverį, todėl ją galima nesunkiai patikrinti kontrolieriaus planšetėje. Parkomatai valdomi keturiomis kalbomis, taigi jie tapo patrauklesni ir įvairių šalių užsienio turistams.

Jau nebūtina turėti grynųjų

Dar viena patogi naujovė – atsiskaitymas bekontakte mokėjimo kortele. Tokių parkomatų vis daugėja ir ilgainiui visuose aparatuose bus galima atsiskaityti kortele. Kortelių skaitytuvų su įvedamu PIN kodu diegti nėra galimybių, nes tam neužtenka energinių resursų, kurie gaunami iš saulės baterijos. Antra vertus, bekontaktės kortelės masiškai keičia įprastas ir greitai tokiomis naudosis dauguma gyventojų.

Naujos informacinių technologijų priemonės supaprastino ir „Automobilių stovėjimo aikštelių“ darbuotojų veiklą, be to, ji tapo skaidresnė. Pažeidimai su visais reikiamais duomenimis fiksuojami planšete ir siunčiami į Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių. Dėl to nereikia daug laiko gaišti protokolams rašyti, kitai vaizdinei ir rašytinei informacijai tvarkyti. Dėl šios priežasties veikla tapo efektyvesnė, sumažėjo darbuotojų.

Nauda elektromobilių ir motociklų savininkams

„Automobilių stovėjimo aikštelės“ valdo aštuonias ilgalaikio stovėjimo aikšteles. Jose pastatytos elektromobilių įkrovimo stotelės. „Tai dar vienas būdas prisidėti prie švaraus transporto skatinimo ir miesto taršos mažinimo. Juk automobilių srautai miesto centre renkant rinkliavą pirmiausia reguliuojami dėl to, kad būtų mažiau teršiamas oras, žmonės dažniau rinktųsi ekologišką transportą, dviračius“, – kalbėjo J.Limanauskas.