Sargo neliko – pavogė tvorą

Kol Kauno mokyklų sargus atleidusi savivaldybė vis dar giriasi sutaupysianti pinigų, prie "Šilo" pradinės mokyklos dingo nauja tvora. Pasirūpinti mokyklų teritorijų apsauga miesto valdžia net neplanavo.

Skaičiuoja nuostolius

"Prieš porą savaičių kažkas pavogė apie 60 m naujos tvoros. Ji nauja, tik šiemet užtverta. Kai niekas nesaugo, ją nuimti – vienas juokas", – mieste pasklidusias kalbas apie dingusią tvorą patvirtino Kauno "Šilo" pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Birutė Zapalienė.

Apie įvykį mokykla informavo savivaldybę, bet dingusios tvoros niekas nesugrąžins. "Signalizacija tvoros nesaugo. Savivaldybė skyrė pinigų signalizacijai įrengti tik pastato viduje. Dabar bijome dėl likusios tvoros", – pasakojo B.Zapalienė. Moteris neslėpė nuoskaudos: mokykla tvorą pirko ir tvėrė už pinigus, kuriuos paaukojo mokinių tėvai, skirdami 2 proc. savo pajamų mokesčio.

"Kauno diena" rašė, kad mokyklos birželio 1-ąją turėjo atleisti jų turtą saugojusius sargus, nors priešgaisrines ir apsaugos sistemas įsipareigojusi įrengti bendrovė "Atea" laiku nespėjo atlikti darbų. Vasaros pradžioje kalbinti mokyklų atstovai nerimavo, kaip reikės apsaugoti nuo piktavalių mokyklų kiemuose esančius įrenginius ir kitus statinius, nes jų apsaugos sistemoms įrengti savivaldybė lėšų nenumatė.

Kol mokyklų pastatuose nebuvo signalizacijos, laikinai juos saugoti patikėta mobiliems saugos tarnybos ekipažams. Tuomet ir pasigirdo siūlymai mokykloms sudaryti sutartis su saugos paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, kad šios pasirūpintų teritorijų saugumu.

"Šilo" pradinės mokyklos pavaduotoja ūkio reikalams abejoja, ar tai būtų efektyvu, juolab kad ir paslaugos kaina – nemaža. Anot B.Zapalienės, saugos tarnybai reikėtų kas mėnesį mokėti apie 400 litų. Dar beveik 130 litų kas mėnesį atsieina pastato apsauga įrengus signalizaciją.

"Savivaldybė motyvuoja tuo, kad sargus išlaikyti buvo brangiau. Atleidome du sargus, tačiau papildomai priėmėme dar vieną budėtoją. Savivaldybė pinigų gal ir sutaupo, bet ar išsprendė visas problemas?" – svarstė "Šilo" pradinės mokyklos atstovė.

Naktimis negali miegoti

"Savo lėšomis turėjome įsirengti mokyklos teritorijos perimetro apsaugos sistemą, nes savivaldybė skyrė lėšų tik priešgaisrinei ir pastato apsaugai. Mūsų teritorija sutvarkyta, aptverta nauja tvora, įrengta sporto aikštelė, yra įvairių kitų įrengimų. Nenorėjome, kad visa tai būtų nuniokota", – dėstė "Šilo" pradinės mokyklos kaimynystėje esančios Panemunės pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rūta Erapart. Anot jos, tai atsiėjo daugiau kaip 20 tūkst. litų iš mokyklos paramos-labdaros fondo.

Deja, toks būdas saugoti mokyklos teritoriją ir jose esantį turtą vadovams ramybės negarantuoja. "Dabar kiekvieną naktį tenka atsakinėti į saugos bendrovės skambučius. Būna, kad per naktį ir šešis kartus paskambina, nes sureaguoja signalizacija", – rūpesčiais dalijosi R.Erapart. Ji džiaugiasi, kad kol kas pavyko išvengti rimtų incidentų.

Panemunės pradinės mokyklos darbuotoja sakė žinanti apie gretimą mokyklą ištikusią bėdą. "Dar prieš įrengiant signalizaciją rašėme savivaldybei raštus, kad būtina atsižvelgti į vietovę, kur yra mokykla. Šalia mūsų mokyklos – krūmai ir šlaitas, geografinė situacija tikrai saugumo jausmo nesuteikia", – įsitikinusi moteris.

Laukia neramus rugsėjis

R.Erapart pripažįsta, kad tikrieji pertvarkos vaisiai pasirodys rudenį, kai mokykloje pradės virti tikrasis gyvenimas. Vasarą čia šeimininkauja tik aptarnaujantis personalas, tad neįmanoma įvertinti visų aplinkybių.

"Prasidės mokslo metai, reikės galvoti apie budėtojus, kurie atrakintų ir užrakintų pastatą. Vis tiek kažkoks žmogus turės būti už tai atsakingas, nes po pietų atvažiuoja žmonės į mokyklą sportuoti – tam nuomojamos patalpos. Ne visada spėjame viską padaryti, kol vyksta ugdymo procesas, kartais tenka užsukti į mokyklą ir vakare, po 18 val., nes iki tol pas mus tęsiasi popamokinė veikla. Kol dirbo sargai, dėl to jokių problemų nekildavo", – pastebėjo mokyklos pavaduotoja ūkio reikalams.

Anot jos, sargai mokykloje rūpindavosi ne tik apsauga, bet operatyviai pagelbėdavo nutikus kokiai buitinei bėdai – trūkus vamzdžiui ar užgesus senos šildymo sistemos katilui.

"Seniau sargas mokykloje būdavo visą parą. Jeigu tėvai pakeliui į darbą vaiką į mokyklą atveždavo labai anksti, tai jį pasitikdavo ir į mokyklą priimdavo sargas. Nereikėdavo laukti už durų. Ir vakare, jeigu tėvai nespėdavo pasiimti, vaikas nelikdavo vienas lauke. Reikės žiūrėti, kaip tai spręsime dabar", – dar vieną mokyklos kasdienybės aspektą įvardijo ūkvedė.

Ar pertvarka padės sutaupyti pinigų, R.Erapart nesiryžo prognozuoti. Jos manymu, įvertinti sąnaudas bus galima tuomet, kai atsipirks teritorijos perimetro apsaugos sistemai įrengti išleisti pinigai.

Signalizacijos – dar ne visur

"Tose mokyklose, kuriose įrengtos signalizacijos ir priduotos saugos tarnybai, manau, kad viskas gerai. Nerimaujama ten, kur rangovas vėluoja pagal sutartinius įsipareigojimus signalizacijas įrengti", – tikino apie mokyklų apsaugos modelio pertvarką paklaustas Kauno miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika.
Pagal sutartį, kurią savivaldybė buvo pasirašiusi su bendrove "Atea" priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos dar iki gegužės pabaigos turėjo būti įrengtos 77 ugdymo įstaigų pastatuose. Vėliau šis terminas pratęstas, tačiau ir artėjant mokslo metų pradžiai dar ne visos mokyklos turi signalizacijas.

Pasak V.Mažeikos, trylikoje iš 77 mokyklų signalizacijos įrengimo darbai dar nebaigti. Priešgaisrinė ir apsaugos signalizacija jau turėjo būti įrengta 77-iuose mokyklų pastatuose. Jis tikisi, kad iki rugsėjo dar devynias ugdymo įstaigas pavyks sujungti su saugos tarnybos pultu.

"Keliuose objektuose darbai vyksta lėčiau dėl to, kad ten šiuo metu vykdoma pastatų rekonstrukcija. Tai Jono Jablonskio gimnazija, taip pat keli daugiafunkciai centrai, kuriuose dabar vyksta darželio grupių įrengimo darbai", – vėluojančius darbus bandė pateisinti Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos vadovas.

Abejoja vagyste?

Pasiteiravus, ar atleidus sargus nebuvo incidentų, V.Mažeika gudriai išsisuko: "Ten, kur signalizacijos neįrengtos, tokių atvejų nežinau."

Priminus apie "Šilo" pradinės mokyklos tvoros vagystę, savivaldybės atstovas tikino, kad mokykloje jau yra įrengta signalizacija, tiesa, pripažino, kad saugo tik pastatą, bet ne teritoriją.
"Čia toks sunkiai komentuojamas atvejis. Išdaužia langus, kažkokį turtą pavagia, o čia – tvorą išmontuoja. Tai nėra negyvenama vieta. Gal pirmas atvejis toks, kai tvora nerasta", – keistai samprotavo V.Mažeika.

Panašu, kad mokyklų sargus nusprendusi atleisti savivaldybė apie kompleksinę švietimo ir ugdymo įstaigų apsaugą net nemąstė.

Pažadai sutaupyti

V.Mažeika nesureikšmino ir to, jog atleidus sargus mokyklos priverstos gausinti budėtojų gretas, kad galėtų organizuoti popamokinę veiklą. "Mokyklų vadovai turi teisę spręsti dėl pareigybių skaičiaus ir budėtojų etatų. Budėtojų etatai ir anksčiau dalyje mokyklų buvo", – aiškino savivaldybės atstovas.

Pasak jo, trijų sargų mokos fondas – daugiau kaip 4 tūkst. litų per mėnesį, o signalizacijos saugos sistema atsieina 200–300 litų per mėnesį. Į kalbas apie paslaugos kokybę, V.Mažeika nesileido, tik užsiminė, kad anksčiau signalizacijas įsirengusios mokyklos tuo labai džiaugiasi.

"Tobulinti ribų niekada nėra. Visada norisi ką nors gerinti. Ir šioje srityje dar yra ką daryti, bet manau, kad esminis sprendimas yra teisingas", – svarstė Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius.

V.Mažeika užsiminė, kad mokyklos teritoriją gali apsaugoti įrengtos vaizdo stebėjimo kameras, tačiau taip ir liko neaiškus, kas ir už kokius pinigus jas turėtų įrengti.

Komentarai

Arvydas Garbaravičius, Miesto tarybos narys, socialdemokratas

Tai dar vienas kartas, kai savivaldybės atstovai parodo savo nekompetenciją ir dar vienas Kauno mero priešrinkiminis triukas, negalvojant apie žmones. Signalizacija be žmogaus gali tik užfiksuoti faktą. Visame pasaulyje yra žmonės, kurie dirba sargais. Jie rūpinasi apsauga ir yra už tai yra atsakingi. Tik Kaune žmones galima pakeisti signalizacijomis. Pavogė tvorą? Taip ir turėjo būti, nes sprendimas pasikliauti vien signalizacija – idiotų sumanymas. Prognozuoju, kad dabar miesto valdžia surengs dar vieną konkursą ir bandys įdiegti dar geresnę signalizaciją mokyklų teritorijoms saugoti. Tada vaikai negalės į mokyklos kiemą nei kojos įkelti, nei kamuolio paspardyti. Signalizacija gali būti papildoma priemonė, bet ne sprendimo būdas. Antrą dugną visada rasime, kaip nutiko ir su viešojo transporto stotelėmis, ir su mikroautobusais. Ši kadencija baigsis, tada – nors ir tvanas, nes valdžia domisi ne žmonėmis, o srautais. Kas galėtų paneigti?

Visvaldas Matijošaitis, Visuomeninė organizacija "Vieningas Kaunas"

Kiekvieną idėją galima įgyvendinti gerai arba blogai. Idėją atsisakyti sargų mokyklose savivaldybė sugebėjo visiškai sudirbti. Prieš metus šį klausimą svarsčiusiems miesto tarybos nariams buvo teigiama, kad įvedant signalizacijas į švietimo įstaigas bus laikomasi įprastinių saugumo normų. Apsaugos sistema turėjo apimti ne tik mokyklos langus, bet ir kiemą. Signalizacija turi sureaguoti, jeigu kažkas vaikšto mokyklos teritorijoje ar juolab bando pavogti tvorą. Be to, būtina sąlyga, kad saugos tarnyba įsipareigotų padengti nuostolius, jeigu suniokojamas švietimo įstaigos turtas: išdaužomi langai, pavagiamas inventorius ir pan. Tik numačius tokią sutarties sąlygą, galima tikėtis, kad saugos tarnyba bus motyvuota užtikrinti visavertę apsaugą, o esant reikalui – ir nuolatinį budėjimą pastate ar kieme. Savivaldybė sugebėjo įrengti signalizaciją, kuri reaguoja tik tada, jei kas atidaro mokyklos langus. Didelė klaida padaryta, kad signalizacijos įrengimą ir apsaugos paslaugą savivaldybė pirko iš skirtingų įmonių, todėl sudėjus bendras išlaidas už šias paslaugas galėjo būti stipriai permokėta. Kai nėra vieno šeimininko, lieka neaiškus atsakomybės klausimas.