Sėkmingas šiųmetis miesto biudžetas – surinkta daugiau, nei planuota

Artėjant metų pabaigai, galima skaičiuoti, kiek pinigų papildė Kauno biudžetą. Valdininkai džiaugiasi, kad pavyko surinkti daugiau, nei buvo planuota metų pradžioje.

Geri  rodikliai

Paskutiniame šių metų tarybos posėdyje dar kartą patikslintas miesto biudžetas. Kauno savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Vijolė Karpienė "Kauno dienai" aiškino, kad šį kartą biudžetas tikslinamas gavus papildomų ES lėšų, dotacijų iš valstybės biudžeto bei perskirstomi asignavimai tarp programų ir išlaidų rūšių.

Specialistai pastebi, kad šiemet Kauno kišenė plėtėsi geriau, nei prognozuota. Pasak V.Karpienės, iki lapkričio į Kauno miesto biudžetą surinkta 24,8 mln. eurų daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį. Gyventojų pajamų mokesčio šiuo laikoarpiu surinkta – 138,9 mln. eurų – net 14,4 mln. eurų daugiau nei pernai.

"Turto mokesčių planavome gauti 14,8 mln. eurų, tačiau surinkome 2,3 mln. eurų daugiau, nei prognozuota per šių metų vienuolika mėnesių. Ši suma 0,1 mln. eurų didesnė nei per 2017 m. tą patį laikotarpį", – gerus biudžeto surinkimo rodiklius vardijo Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja.

Ji minėjo, kad kitų pajamų, materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamų metų pradžioje planuota gauti 29,9 mln. eurų, tačiau ir šioje srityje yra kuo pasidžiaugti, nes surinkta 35,1 mln. eurų. Palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, šie rodikliai taip pagerinti, nes surinkta 4,5 mln. eurų daugiau nei pernai.

Miestas gavo ir daugiau dotacijų. V.Karpienė tikino, kad iš valstybės biudžeto per sausio lapkričio mėnesius Kaunas gavo 81,1 mln. eurų arba 5,8 mln. eurų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Svarbūs įsipareigojimai

Vis dėlto, nors miestui šiemet sekėsi puikiai surinkti mokesčius ir papildyti Kauno piniginę, tačiau kol kas išlieka nemaža ir skolų suma.

"Ilgalaikiai savivaldybės įsipareigojimai kredito įstaigoms nuo metų pradžios sumažinti 2,2 mln. eurų ir lapkričio 30 d. buvo 51,9 mln. eurų", – komentavo Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja.

Kaunui lieka ir įsipareigojimai dėl didžiųjų projektų finansavimo. Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Tadas Metelionis "Kauno dienai" sakė, kad daugelis didžiųjų investicinių projektų yra tęstiniai, jų rengimas, įgyvendinimas užtrunka ilgiau nei vienus metus. Dėl šios priežasties nėra tokių projektų, kurie turėjo būti įgyvendinti šiais metais, tačiau to nebuvo padaryta.

"Kai kurie projektai šiek tiek atsilieka nuo planuotų veiklų grafiko arba turėjo prasidėti šiemet, tačiau nestartavo. Dėl ginčų teismuose vėliau, nei planuota, prasidėjo S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos darbai. Dėl neįvykusių viešųjų pirkimų procedūrų, kai konkurse nė vienas dalyvis nepateikė pasiūlymo arba pateikti buvo per brangūs, neprasidėjo Sporto halės rekonstrukcijos darbai, Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) fasado remonto darbai. Tokių projektų veikloms 2018 m. planuotos lėšos bus perkeltos į 2019 m.", – aiškino T.Metelionis.

Jis patikslino, kad perskirstomi ir S.Dariaus ir S.Girėno stadionui skirti pinigai. Iš pradžių buvo numatyta projektą finansuoti miesto, valstybės ir ES lėšomis, tačiau miesto taryba pritarė kitokiam finansavimo modeliui, tad ES lėšos bus paskirstytos kitiems projektams.

Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas aiškino, kad stadionui skirti ES pinigai bus panaudoti Marvelės slėnio sutvarkymo ir Kauko laiptų finansavimo intensyvumui paspartinti, taip pat Aleksoto inovacijų ir pramonės parko, Ąžuolyno parko infrastruktūros sutvarkymo projektams įgyvendinti, o šiems projektams numatytos biudžeto lėšos ir paskolos bus skirtos S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos finansavimui.

Kitų metų iššūkiai

2019-aisiais metų biudžetą miesto valdžia greičiausiai dėlios kitų metų vasarį. Planuojama, kad, be įprastinių įsipareigojimų švietimui ir kitoms socialinėms sritims, teks ir toliau vykdyti didžiųjų projektų planus.

T.Metelionis tikino, kad padidėjus darbo užmokesčiui švietimo, socialinių paslaugų bei kultūros įstaigų darbuotojams, savivaldybė turės tam skirti papildomai apie 11 mln. eurų. Kartu miestas turės užtikrinti infrastruktūrinių ir ES projektų kofinansavimą.

"2019 m. bus tęsiami anksčiau pradėti darbai, tokie kaip Laisvės alėjos rekonstrukcija, S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija, taip prasidės naujų didelės apimties projektų, tokių kaip Sporto halės, Ledo arenos, Aleksoto inovacijų parko infrastruktūros statyba", – komentavo Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mananti

Mananti portretas
kas tikrai pasakys teisybę-opozicijos mieste tai jau nėra ?

...

... portretas
Tai gal ta proga viešąjį transportą atpigins?.. ar skolą už šildymą atiduos?

Dakas

Dakas portretas
Ot pasakos bet gyvenimas negerėja..
VISI KOMENTARAI 14

Galerijos

Daugiau straipsnių