Sniego pramogų išsiilgę kauniečiai apgulė vietinius kalnus ir kalnelius

Šį savaitgalį Kaune neabejotinai karaliavo sniego teikiamos pramogos.

Sniego – daug, oras – nešaltas, vėjo – nerasta, tad buvo galima čiuožinėti, slidinėti, vartytis ant sniego ar kaip kitaip mėgautis žiema ir buvimu gryname ore.

Jau priešpiet kauniečiai su šeimomis patraukė ieškoti vietų, nuo kurių būtų galima pasileisti rogutėmis. Vieni liko  čiuožinėti nuo kalniukų savo rajono parke, kiti nepatingėjo nuvažiuoti iki Lampėdžio ežero skardžių ar Kauno marių.

"Kas buvo, Lukai? Išlėkei iš rogių", – kalbino į sniegą nuvirtusį ir besijuokiantį iš tokio netikėtumo berniuką jo tėtis. 

Itin aktyvias pramogas keitė ramesnės. Tam puikiai pasitarnavo sniego pusnys ir atsinešti smėlio žaislai. Juk pyragus kepti ar statyti pilis galima ir iš sniego.

Pertraukėlės išnaudojamos ir sniego angelų kūrimo procesui. Juk tai kaip atskira relaksacijos forma – rankomis ir kojomis žarstai sniegą, žvelgi į dangų ir stebi kaip pamažu iš jo leidžiasi snaigės.

Su dviem dukrom atėjusi Vitalija tik spėjo mojuoti nuo kalno tai besileidžiančioms, tai į jį vėl kilusioms mergaitėms. "Beveik kas vakarą tiesiai iš darželio čia bent trumpam ateidavom. Smagu vaikams padūkti", – žiūrėdama į krykštaujančius vaikus šypsojosi moteris.

Ji kaip ir dauguma kitų mamų ar tėčių, atlydėjusių atžalas iki kalniuko, pati nečiuožinėjo. Tačiau prie Lampėdžio ežero, kur atradome kur kas ilgesnę čiuožimo trasą, tokių tik stebėtojų buvo mažuma. Trasa leidosi ir vaikai, ir suaugusieji.

Aišku, į šį rimtesnį kalniuką reikia ir ilgiau kopti. Tačiau bent jau vaikams tai ne bėda, ypač kai šalia – paslaugūs tėčiai. Visai mažus pūgžlius į viršų jie kartu su visa čiuožimo įranga užneša.   

Prie Kauno marių esantys kalneliai irgi buvo pavergti įvairaus amžiaus čiuožikų ir jų šypsenų. Čia galima sutikti ir slidininkų. Jų vėžės driekėsi ir pakrante, ir mišku.

Tolumoje ant marių ledo matėsi vienišas žvejys. Norėdamas ten patekti jis turėjo pereiti poros metrų pakrante besidriekiantį pažliugusio ledo ruožą, tad visai nesinorėjo iki jo nusigauti ir pasiteirauti, ar ten jis jaučiasi saugus. Juolab po vakarykščio įvykio, kai buvo pranešta, kad mariose įlūžo žvejys. Laimei, jis pats sugebėjo išsikapanoti iš eketės ir laimingai pasiekė krantą.

Šeštadienį nebuvo matyti, kad be žvejo dar kas nors būtų ryžęsis išbandyti ledo stiprumą. Visų pačiūžos kol kas namuose ir laukia, kol žiema labiau įsibėgės. O nekantrieji kol kas renkasi uždarose čiuožyklose arba neseniai atsidariusioje čiuožykloje po atviru dangumi.


Šiame straipsnyje: sniegasledaskalnairogės

NAUJAUSI KOMENTARAI

cioce

cioce portretas
kur žadėtos slidinėjimo trąsos?

Anonimas

Anonimas portretas
o pas mus pilna su rogutem ir slidem ant Tauro kalno...o po pertvarkymo bus tik kalnas...niekas nebegales dziaugtis ziema...

...

... portretas
"Visi, nuotraukose užfiksuoti, privalės 'vieningiesiems' sumokėt sniego panaudos mokesčius".
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių