Solidarizuojasi su Kulautuvos tikinčiaisiais: reikia atstatyti bažnyčią

Laukia statybos leidimo

"Su pavasarį kylančia saulute ir Kulautuvos bažnyčios pamatai pradės kilti", – paklaustas, kada prasidės Kulautuvos bažnyčios atstatymo darbai, šypsodamasis atsako Kulautuvos ir Paštuvos parapijų klebonas Antanas Gražulis.

Pušyno gatvėje tarpukariu iškilusi medinė Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia su unikaliais, iš medžio drožinėtais paveikslais prieš penkerius metus sudegė. Nuo to laiko kurortinio miestelio tikintieji glaudžiasi laikinuose maldos namuose ir laukia bažnyčios atstatymo.

A.Gražulis džiaugiasi, kad šiuo metu surinktas pakankamas lėšų kiekis, kad būtų galima pradėti atstatymo darbus. "Kauno rajono savivaldybė skiria 100 tūkst. eurų paramą, esame surinkę dar apie 45 tūkst. eurų: daugiau kaip 15 tūkst. eurų per penkerius metus surinko parapijos tikintieji, 15 tūkst. eurų skyrė seserys vienuolės, prašiusios neskelbti jų vienuolijos pavadinimo. Kauno arkivyskupui leidus, Kulautuvos bažnyčiai atstatyti buvo renkamos aukos per atlaidus Šiluvoje – paaukota apie 10 tūkst. eurų, tam praėjusį sekmadienį tikintieji visose Kauno arkivyskupijos bažnyčiose, solidarizuodamiesi su mumis, aukojo, iš 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, taip pat šiek tiek surinkta lėšų", – finansinę paramą skaičiavo A.Gražulis, laukiantis bažnyčios statybos leidimo. Pasak jo, šių pinigų pastatyti bažnyčią neužteks: bažnyčios atstatymo darbų sąmata – 555 tūkst. eurų. Tačiau pamatai bus padėti ir sienos pradės kilti.

Naujos bažnyčios projektą parengė architektų grupė, vadovaujama Dariaus Jakubausko. Planuojama, kad naujoji bažnyčia bus šešiakampė, mūrinė, su mediniu stogu. "Galvojame ne tik apie tai, kaip bažnyčią pastatyti, bet ir kaip ją reikės išlaikyti. Pakoregavome projektą – bažnyčia iškils mažesnė ir žemesnė, nei planuota anksčiau. Bažnyčia bus 315 kv. m ploto. Be to, buvo planuotas 45 laipsnių kampu į gatvę įėjimas, o mes pasukome 90 laipsnių kampu. Naujoji bažnyčia bus statoma ne visai ant to pačių pamatų – patrauksime ją į šonus", – pasakojo A.Gražulis. Klebono žodžiais, ant išlikusio senojo pamato statyti neišeina, nes ir plotas, ir planuojama naujosios bažnyčios šešiakampė forma yra kitokie nei senosios bažnyčios.

Kulautuvos bažnyčios atstatymas yra prioritetinis Kauno arkivyskupijos mastu.

Prieš pradedant statybas, bažnyčios gaisro nuniokotus suanglėjusius kryžių ir Marijos skulptūrą planuojama laikinai perkelti toliau, kad netrukdytų statyboms. Vėliau bus svarstoma, į kurią vietą juos grąžinti.

Perkels šarvojimo salę

Kauno rajono bažnyčios priklauso Kauno arkivyskupijai ir Vilkaviškio vyskupijai. Kauno rajono savivaldybė yra įsteigusi Bažnyčių paramos fondą, kuriam iš biudžeto šiemet numatyta skirti 140 tūkst. eurų. Pasak savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjo Arūno Miliaus, 100 tūkst. eurų iš šios sumos kovo mėnesį bus pervesta į Kauno arkivyskupijos sąskaitą – kaip tikslinės lėšos Kulautuvos bažnyčios statybai. 40 tūkst. eurų bus skirta Vilkaviškio vyskupijai. Didžioji šios sumos dalis – 30 tūkst. eurų – numatoma skirti Tabariškių parapijos, apimančios Ringaudų ir gretimus kaimus, namams tvarkyti. Kadangi šio pastato pirmasis aukštas buvo pradėtas tvarkyti be projekto, dabartinis Tabariškių parapijos klebonas Arminas Lukoševičius užsakė pastato atnaujinimo darbų projektą. "Kol projektas neparengtas, neaišku, nei kiek visas pastato remontas kainuos, nei kada jį baigsime. Dviejų aukštų pastatą reikės apšiltinti, įrengti jame šildymo sistemą, nutiesti inžinerinius tinklus, įrengti vandentiekį, kanalizaciją, dujas. Gaunamos lėšos bus skirtos baigti pirmo aukšto remontą ir sutvarkyti infrastruktūrą", – sakė A.Lukoševičius. Jis abejojo, ar savivaldybės skirtų lėšų užteks sutvarkyti ir parapijos namų antrajam aukštui, kur vyktų katechezė, choro repeticijos, parapijos "Carito" susibūrimai.

Planuojama, kad galbūt dar šiemet parapijos šarvojimo salė persikels iš Ringaudų bendruomenės centro naudojamo pastato į suremontuotą parapijos namų pirmąjį aukštą. Šiuo metu parapijos naudojamoje šarvojimo salėje kartais vyksta renginiai. Tai sukelia didžiulių nepatogumų gyventojams: esant iš anksto suplanuotam renginiui, artimieji turi laukti, kada galės pašarvoti velionį, arba ieškoti šarvojimo salės kitoje parapijoje.

Praėjusią savaitę A.Lukoševičius su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu aptarė parapijos namų sutvarkymo klausimus. "Parapijos namai yra vieta, kur tikintieji galės rinktis, pabendrauti, aptarti savo problemas. Patalpos reikalingos ir čia turėtų būti jauku", – sakė meras.

Susitikime minėta, kad reikėtų papildomų investicijų ir Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčiai, juolab kad rudenį ji švęs 90 metų sukaktį, ir šalia kapinių esančiai automobilių stovėjimo aikštelei.

Ieško finansinės paramos

Pasak Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos, pastaruoju metu daug dėmesio skirta bažnyčių apsaugai: jose įrengtos gaisro ir apsaugos signalizacijos. "Kiekvienoje parapijoje kasmet reikia kažką tvarkyti, rūpintis ne tik dvasine, bet ir ūkine tikrove. Daugeliu atvejų iš parapijiečių surinktų aukų nepavyksta tai, ką reikia, atlikti, ypač jei tai dideli remontai. Ieškoma rėmėjų, tai nėra paprasta", – vyskupo žodžiais, atliekant įvairius darbus, gelbsti ir savivaldybės parama.

Pernai buvo ir Zapyškyje ant kalno esanti Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia tvarkyta, ir senoji gotikinė, esanti prie Nemuno. Anot R.Norvilos, restauruoti ir tinkamai sutvarkyti šį kultūros paminklą bažnyčiai būtų per didelė finansinė našta. Senosios Zapyškio bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymo projektas finansuojamas ES ir savivaldybės lėšomis. Projektas parengtas bažnyčios atstovams ir savivaldybei pasirašius panaudos sutartį. "Senosios Zapyškio bažnyčios panaudos sutartis su Kauno rajono savivaldybe sudaryta dešimčiai metų. Turime viltį ir toliau bendradarbiauti, gal po jos seks kita sutartis. Norime, kad tai būtų visuomenei patraukli erdvė, vertinamas ir lankomas paveldas. Tikimės, kad čia atsiras traukos centras su paminkline bažnyčia", – vylėsi vyskupas. Numatyta, kad senoji Zapyškio bažnyčia, ją restauravus, bus naudojama kultūrinėms, turistinėms reikmėms, neatmetant galimybės, kad atlaidų ar kitos šventės proga čia būtų aukojamos šv.Mišios.

Kiekvienoje parapijoje kasmet reikia kažką tvarkyti, rūpintis ne tik dvasine, bet ir ūkine tikrove.

Investicijų laukia ir Šlienavos Švč.Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su išskirtine aplinka. Parapijos lėšomis šiuo metu rengiamas bažnyčios vidaus ir išorės sutvarkymo projektas. "Ten reikėtų ir struktūrinių, ir stilistinių pakeitimų. Ten komplikuotesnė erdvė, dėl to užtruko projekto parengimo darbai. Jei nebūtų užtrukę, šis darbas būtų vienas iš prioritetinių šiais metais, dabar jis tikriausiai nusikels į kitus metus", – svarstė R.Norvila.

Daugelis pakaunės mažų parapijų yra aptarnaujamos iš kitos parapijos atvykstančio kunigo. "Kiekvieną vietą reikia nuolat prižiūrėti. Tačiau reikia ir ilgalaikės strategijos, numatyti, kas išliks svarbu ilgesnį laiką. Kai kuriuos darbus nėra taip skubu atlikti, bet vis tiek reikia ruoštis, planuoti", – apie strategijos rengimą užsiminė Vilkaviškio vyskupas.

Kun. Augustinas Paulauskas

Kauno arkivyskupo generalvikaras, Kauno II dekanato dekanas, Raudondvario parapijos klebonas

Kulautuvos bažnyčios atstatymas yra prioritetinis Kauno arkivyskupijos mastu. Kulautuviškiams reikia finansinės paramos, kitų parapijų tikinčiųjų solidarumo. Juk Kulautuva – pati mažiausia mūsų parapija ir teritorija, ir gyventojų skaičiumi. Be kitų tikinčiųjų paramos, šios bažnyčios atstatyti būtų neįmanoma. Juolab kad ten, kurortinėje teritorijoje, nėra jokių didelių įmonių, kurių paramos galėtume tikėtis. Tačiau Kulautuvai ir jos bendruomenei negresia išnykti – ji greičiau jau augs.

Remiant savivaldybei, visose dekanato bažnyčiose yra įrengta priešgaisrinė ir apsaugos signalizacijos, kai kuriose pakeista elektros instaliacija.

Dabar planuojame keisti bažnyčios stogą Babtuose. Esame ir skardos nupirkę – reikia tik sumontuoti. Kalbant apie Panevėžiuko bažnyčią, galima sakyti, kad tai yra šulinys be dugno: kiek dėsi, tiek neužteks. Juk tai – paveldosauginė bažnyčia, dėl to jos remontas labai brangiai atsieina. Be to, Panevėžiuko parapija – labai maža, neturi didesnės perspektyvos augti. Šiuo metu Panevėžiuko bažnyčia yra užkonservuota. Pamaldos ten vyksta, stogas tvarkingas, lietvamzdžiai – taip pat. Sienos atrodo prastai, bet daugelio bažnyčių sienos atrodo prastai. O visur remontuoti neišgalime. Juolab kad bažnyčią daugiausiai remia vyresnio amžiaus tikintieji, kuriems dabar nėra lengvi laikai.

Raudondvario bažnyčioje jau seniai planuojame įrengti muziejų, esame tam įrengę patalpas, turime ir vitrinas eksponatams. Tačiau tolesnius darbus stabdo tai, kad šiuo metu prioritetas čia yra sutvarkyti bažnyčios bokštus. Atlikome tyrimus – bokštų stogo medinės konstrukcijos tokios supuvusios, kad gali bet kada įgriūti. Kai bažnyčia po karo buvo atstatyta, matyt, tie bokštų stogeliai buvo uždengti laikinai – ten sudėta netinkama mediena. Todėl reikia pakeisti abiejų bokštų medines konstrukcijas. Sąmatą išaugina tai, kad šie darbai – aukštuminiai: bokštų viršūnės yra daugiau kaip 30 m aukštyje. Vien tik pastoliais apjuosti bokštus kiek kainuos. Planuojame, kad jei jau bus pastatyti brangiai kainuojantys pastoliai, būtų logiška sutvarkyti visą bokštą: ne tik jo stogą, bet ir sienas, pakeisti langus.

Dėl to teko pristabdyti visus kitus darbus ir kaupti lėšas šiems darbams. Šiuos darbus turime atlikti skubiai. Iš karto po Velykų prie bokštų kils pastoliai ir prasidės darbai.