Istorinę „Žalgirio“ pergalę nujautė ir mamos širdis

Vos nuaidėjus paskutiniam švilpukui Šarūnas Jasikevičius paspaudė rankas varžovams, nusilenkė Kauno sirgaliams, o netrukus atsidūrė savo artimųjų glėbyje. Drauge su Šaru pergalės siautulyje sukosi ir jo tėvai Rita ir Linas Jasikevičiai, žmona Anna, sūnus Lukas ir dukra Aila, brolis Vytenis su žmona ir savo atžalomis.

"Ką tik skambinusi mano draugė pasigyrė, kad nusidažė plaukus žaliai. Ir aš rytoj gal būsiu žalia", – juokėsi "Žalgirio" trenerio mama.

Žinojau, kad jis bus geras treneris. Nes dar žaisdamas labai domėjosi viskuo. Buvo lyg treneris aikštėje.

– Gal jau užsisakėte bilietus į Belgradą? – paklausėme R.Jasikevičienės.

– Ką jūs, dar ne. Bet tikriausiai, jei anūkų neįkiš, važiuosiu (šypsosi – aut.past.).

– Ar mamos širdis jautė, kad viskas baigsis gerai?

– Ir ketvirtadienį, ir antradienį (per ketvirtąsias rungtynes) jaučiau, kad viskas bus gerai. Bet kai važiavo žaisti į Graikiją, man daug kas sakė, kad rezultatas ten bus 1:1, o aš nelabai tikėjau. Bet kai taip gražiai žaidžia, tai aš, kaip buvusi sportininkė, tiesiog grožiuosi žaidimu. Šaunuoliai visi vyrukai, super sužaidė.

– Kaip manote, ar Šarūnui ši serija kainavo daug sveikatos?

– Daug. Žinojau, kad jis bus geras treneris. Nes dar žaisdamas labai domėjosi viskuo. Buvo lyg treneris aikštėje.

Bet kartu ir gailiuosi truputį, nes jis sveikatos neteks būdamas toks darboholikas. Sakiau, kad Šaras atiduoda 200 proc. savęs. Tačiau išties, kaip pataisė Darius Maskoliūnas (trenerio asistentas), jis atiduoda visą 1 000 proc. Gal taip ir yra. Ne veltui prieš pirmąsias sezono rungtynes jis savo vaikams pasakė – pasimatysime birželio mėnesį.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Šarūnas yra sakęs, kad kartais sulaukia jūsų kritikos dėl tam tikrų ne visai vartotinų žodžių, žaidėjams ištartų rungtynių metu. Ar ir po šio mačo turėsite ką jam pasakyti?

– Dabar nieko nesakysiu. Bet jis žino. Jis net pasiskundė Željko Obradovičiui (Stambulo "Fenerbahce" strategas, buvęs Š.Jasikevičiaus treneris – aut.past.), kai šis buvo Lietuvoje, kad mama labai barasi dėl to. Išties iš pradžių aš labai bardavausi dėl jo žodžių. Bet dabar, kai net teatre tokius girdi, tai ką jau čia kreipsi dėmesį į tai, ką girdi aikštėje.

– Nesinori anūkams ausų uždengti?

– Ne. Jau ramiau reaguoju, nors rėžia ausį. Ž.Obradovičius Šarūnui patarė: sodink mamą kitoje arenos pusėje. Tai jis man parašė: mama, gal nori, nupirksiu bilietus kitur. Tai aš jau tyliu. Nes išvarys mane (juokiasi)...

Jis labai griežtas treneris. Savo kaimynui esu pasakojusi, kad Šarūnas labai primena Igorį Turčiną (legendinis SSRS rankinio rinktinės treneris – aut. past.). Ir aš, būdama žaidėja, tikrai bijodavau I.Turčino. Bet kai žmogus bijo, jis susikaupia ir geriau žaidžia.