Statytojai skundžiasi, kad stringa statybos: mokestį įvedė, bet jo apskaičiuoti nemoka?

Nuo kovo įsigaliojo infrastruktūros mokestis statomiems ar rekonstruojamiems objektams, tačiau statytojai jau skundžiasi, kad valdininkai jį delsia apskaičiuoti. Dėl to stringa statybos?

Prailgo laukimas

Kaunietis Marius Mažeika prieš trejus metus iš Kauno miesto savivaldybės aukcione už 10 tūkst. eurų nusipirko kažkada Palemone, Pašto g. 2, veikusios parduotuvės pastatą. Vyras tikino, kad trejus metus nesėkmingai bandė gauti statybos leidimą, nes atsirasdavo visokių biurokratinių trikdžių. Negana to, pardavusi aukcione šį pastatą, savivaldybė jį įtraukė į apleistų statinių sąrašą, todėl naujajam savininkui tenka mokėti didesnį turto mokestį.

Šių metų kovą kaunietis pateikė prašymą Kauno savivaldybei apskaičiuoti infrastruktūros mokestį. Tai iki šio nepadaryta. "Jie man paaiškino, kad gauna daug paraiškų, o dirba tik vienas žmogus, todėl nespėja. Įveda mokestį ir patys nėra pasiruošę jo administruoti. Nuo kovo 10 d. vis dar negavau atsakymo dėl plėtros mokesčio", – stebėjosi M.Mažeika.

Kol nesumokėtas infrastruktūros mokestis, jis negali kreiptis dėl statybos leidimo ir kiekvieną mėnesį moka už, pasak M.Mažeikos, griuvėsius. "Turiu kas mėnesį mokėti turto mokestį savivaldybei, kuri per du mėnesius nesugeba apskaičiuoti infrastruktūros mokesčio", – piktinosi M.Mažeika.

Naują infrastruktūros mokestį nuo kovo turi mokėti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenims, pateikę prašymą gauti statybos leidimą. Skelbta, kad visų Kaune statomų ar rekonstruojamų objektų statytojai už naują statinį turės mokėti 13,8 eurų už kv. m. Mažesnis – 6,9 eurų už kv. m – tarifas bus taikomas naujam kultūros paveldo objektų plotui ir visiems Senamiestyje esantiems statiniams. Statytojui įrengus transporto priemonių stovėjimo aikštelę mokestis nebus imamas. Nuo mokesčio įsigaliojimo iki gegužės 1 d. Kauno savivaldybė jau surinko apie 100 tūkst. eurų infrastruktūros mokesčio.

Neaiškumai dėl prioritetų

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis aiškino, kai prašymas, kiti dokumentai ir informacija atitinka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos reikalavimus, organizatorius per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos apskaičiuoja įmoką ir informuoja jį prašyme nurodytu būdu, pateikdamas nustatytos formos įmokos apskaičiavimo aktą.

"Infrastruktūros mokestis apskaičiuojamas, kai apsvarstomi visi  dokumentai. Tam, kad apskaičiuotume įmoką, reikia žinoti, ar bus sudaroma infrastruktūros plėtros sutartis su iniciatoriumi", – naujo mokesčio niuansus bandė aiškinti A.Pakalniškis.

Pastatą iš savivaldybės nupirkęs M.Mažeika užsiminė, kad būtų tikslinga, jog už jam apskaičiuotą infrastruktūros mokestį būtų galima Pašto gatvėje, prie buvusios parduotuvės, įrengti šaligatvį.

"Šiuo atveju kovo pradžioje buvo gautas prašymas dėl įmokos apskaičiavimo, o kovo 30 d. pateiktas atsakymas gyventojui, kad pateiktų infrastruktūros plėtros pasiūlymą dėl planuojamų darbų prie Pašto gatvės. Kai buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, komisija apsvarstė pasiūlymą ir artimiausiu laiku informuos iniciatorių apie priimtą sprendimą. Kartu bus pateiktas įmokos aktas", – konkrečiai M.Mažeikos prašymą dėl infrastruktūros mokesčio ir jo nukreipimo minėjo A.Pakalniškis.

Tačiau kaunietis sako, kad žodinį neigiamą atsakymą jau girdėjo iš savivaldybės darbuotojų – kadangi jis neketina nutiesti viso Pašto gatvės šaligatvio, tai geriau nulis metrų šaligatvio nei keli metrai prie pat namo.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas paaiškino: "Vadovaujantis dabar galiojančiu Infrastruktūros plėtros įstatymu, visos įmokos, kurios surenkamos iš neprioritetinių teritorijų, bus naudojamos kompensacijoms mokėti. Kol kas šios įmokos nebus skiriamos neprioritetinių teritorijų infrastruktūrai gerinti."

Šioje teritorijoje anksčiau veikė ne tik parduotuvė, dar buvo taros supirktuvė ir daržovių prekybos taškas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Užgriuvęs palikimas

Pašto gatvėje, Palemone, stovintis 1938 m. statybos pastatas išties neatrodo respektabiliai. Tačiau M.Mažeika tvirtina, kad, nusipirkęs pastatą, laiko veltui neleido: susitvarkė aplink pastatą esančio sklypo dokumentus, sklypą aptvėrė, ėmėsi valyti teritoriją, nuardė pavojingai griūvančio ir medžiais apaugusio stogo dalį ir jau po poros mėnesių pateikė architektų parengtus projektinius sprendinius pastatui rekonstruoti.

Vyras tikino, kad specialiai nevilkina pastato rekonstrukcijos, tiesiog ilgai trunka sutvarkyti dokumentus. Kaip pagaliai į ratus lindo ir daugiau staigmenų dėl pastato ir aplink esančios teritorijos.

"Kai nusiperki tokį pastatą, ne viskas labai paprasta. Pirmiausia turi turėti viziją, ką išvis su juo galima padaryti. Dar iškilo bėda, kad Registrų centre dokumentuose apie parduotą sklypą buvo įrašai apie likusius taros supirktuvės ir daržovių parduotuvės pastatus, nors realiai jų jau nebuvo, nes buvo sugriuvę", – pasakojo M.Mažeika.

Jis turėjo kreiptis į teismą dėl neegzistuojančių pastatų išregistravimo. Paaiškėjo, kad taros supirktuvės savininkė mirusi. Teko ieškoti mirusiosios paveldėtojų, kurie, laimei, sutiko atstatyti praleistą paveldėjimo terminą ir išregistruoti taros supirktuvę, kurios jau nėra.

"Šis procesas užtruko devynis mėnesius ir kainavo per 600 eurų", – ilgai trunkančius procesus M.Mažeika mini dėl, jo supratimu, nesąžiningai padidinto turto mokesčio.

Paprastai 1 proc. šio mokesčio skaičiuojamas nuo turto vertės. Tačiau Kauno savivaldybė gali padidinti turto mokestį, jei objekto savininkas nesirūpina savo apleistu objektu ir jis bado akis miestiečiams. Tokių pastatų Kaune yra ne vienas ir ne du. Anot M.Mažeikos, parduotuvė kone penkiolika metų buvo savivaldybės, kuri su tuo pastatu nieko nedarė, žinioje. Tačiau kai M.Mažeika nusipirko griūvančią parduotuvę, pirmiausia buvo įtrauktas į juodąjį, turtu nesirūpinančių savininkų, sąrašą, o galiausiai mokestis padidintas iki 3 proc.

Jie man paaiškino, kad gauna daug paraiškų, o dirba tik vienas žmogus, todėl nespėja. Įveda mokestį ir patys nėra pasiruošę jo administruoti.

Laukia teismo

Turto mokesčio padidinimas M.Mažeikai atskleidė dar vieną kuriozišką niuansą dėl jo įsigyto turto. Jau minėta, kad turto mokestis skaičiuojamas nuo jo vertės. Paaiškėjo, kad už 10 tūkst. eurų aukcione nusipirkta buvusi parduotuvė, 2018 m. įvertinta beveik 67 tūkst. eurų, nors 2017 m. to paties pastato vertė buvo tik 20 tūkst. eurų.

Registrų centre man paaiškino, kad pasikeitė vertinimo metodika, todėl pastatas pabrango", – dėstė M.Mažeika. Kauniečiui teko iš naujo kreiptis dėl pastato vertinimo ir jis atpigo perpus.

Tačiau už laikotarpį, kai pastato vertė vis dar buvo beveik 67 tūkst. eurų, apskaičiuotas turto mokestis, taikant padidintą 3 proc. Tarifas dėl pastato nepriežiūros išliko.

Vyras nesutiko, kad turto mokestis dėl pastato nepriežiūros būtų padidintas ne tik dėl to, kad vėliau apgriuvęs statinys įvertintas mažesne suma, bet ir dėl to, kad, jo nuomone, pastatas buvo prižiūrimas geriau, nei jį penkiolika metų prižiūrėjo pati savivaldybė. Juolab kad užtruko ir sutvarkyti reikalingus dokumentus, parengti rekonstrukcijos projektą bei  suderinti.

Tačiau ginčų komisija naujam parduotuvės savininkui buvo negailestinga.

"Susidarė toks uždaras ratas – negaliu gauti statybų leidimo, o jie mane spaudžia ir baudžia už tai, kad nepradedu statybų", – nuoskaudos neslėpė M.Mažeika. Šis ginčas persikėlė į teismą.

Projektas parengtas

Palemone, netoli įsigyto turto gyvenantis kaunietis, pasakojo ir daugiau su pirkiniu susijusių keistų detalių. Įdomu tai, kad, Registrų centro duomenimis, pastatas apibūdintas kaip 100 proc. baigtas. Tačiau jau aukcione buvo nurodyta, kad nėra 30 proc. pastato stogo.

Anot M.Mažeikos, stogas grėsmingai griuvo, buvo pavojinga valyti pastato vidų, todėl stogą teko nuardyti. Iš gatvės pusė visai nematyti, kad nėra pusės parduotuvės stogo. Tačiau teritorija neatrodo apleista, nors pastatas vis dar netvarkomas.

Buvusią parduotuvę aukcione nusipirkęs M.Mažeika trejus metus bando gauti statybų leidimą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Pastatą apžiūrėjęs ir aktą, pagal kurį buvo padidintas turto mokestis, rašęs žmogus net nesusisiekė su manim, nebuvo priėjęs prie pastato, o per tvorą pasižiūrėjo. Už jo nugaros buvo griūvantys, realiai žmonėms pavojingi sandėliukai, bet jis į juos net nežiūrėjo. Toks įspūdis, kad valdininkai įsivaizduoja, jei  baus, žmogus kažką darys. O išeina, kad aš priverstas gintis, samdytis advokatus", – nuoskaudos neslėpė M.Mažeika.

Pastato rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai buvo parengti praėjus porai mėnesių po įsigijimo sandorio. 2018 m. pabaigoje jau buvo viešinamas pastato rekonstrukcijos projektas.

M.Mažeika tvirtina, kad kone metus vyko derinimai, taisymai ir taip pamažu atėjo 2020-ųjų pandemija, dar labiau sulėtinusi reikalingus sprendimus dėl pastato rekonstrukcijos. Galiausiai visi pritarimai projektui gauti. O kol kasdien kapsi didesnis mokestis už turtą, kaunietis priverstas laukti infrastruktūros mokesčio akto.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Puse tu siurbeliu

Puse tu siurbeliu portretas
Ten tik nosi krapsto,puikuojasi aikstem.Px tos jusu aikstes kai zmones metais leidimu laukia lupenom tvarkyt.

Anonimas

Anonimas portretas
Zmogu baudzia uz tai kad NEDUODA KYSIO.

T

T portretas
O tai kas biurokratams duos kyšius, jei jie visus piliečių reikalus greitai ir palankiai tvarkys?!
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių