- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kolumbietis Gersonas Davidas Pinto Chica į Kauną atvyko iš Kibahos Tanzanijoje, kur šiuo metu gyvena jo šeima. Pasak vaikino, persikėlimas gyventi į kitą žemyną jį sustiprino, dabar jis pokyčių nebebijo.
„Nors turėjau išmokti anglų ir suahilių kalbas bei prisitaikyti prie kitos kultūros, tai buvo naudinga, nes dabar keliaudamas nesijaučiu vienišas“, – sakė Gersonas, šiuo metu Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojantis mechatroniką.
Prieš pasirinkdamas Lietuvą, G. D. P. Chica internete išsityrinėjo įvairiausias studijų galimybes. Ir nors ši šalis yra toli nuo jo abiejų namų, šalis jam nebuvo svetima.
„Gal lietuviai to nežino, bet jūsų šalis yra puikiai žinoma Amerikos žemyne, ypač Kolumbijoje. Bogotos meru dirbęs lietuvis Antanas Mockus Lietuvą išpopuliarino. Turėkite omenyje, kad Bogota, kurioje gyvena dešimt milijonų žmonių, yra tris kartus didesnė už Lietuvą!“, – sakė Gerson.
Jį žavi Lietuvos spartus augimas, tai, kad čia viskas efektyviai veikia, ir gamtos grožis. Be to, tai nėra ypač brangi Europos šalis, dėl to ji gali tapti dar populiaresnė tarp stojančiųjų iš užsienio.
Susižavėjęs tiksliaisiais mokslais, Gersonas iš pradžių svarstė galimybę studijuoti matematiką. Tačiau peržvelgęs skirtingas studijų programas, jis pasirinko Mechatronikos bakalauro studijas, mat čia siūloma praktinė patirtis ir platus studijų dalykų spektras, įskaitant robotiką, mechanikos inžineriją, elektroniką ir kompiuterių inžineriją.
„Studijuodamas mechatroniką išmokstu įvairių dalykų, pavyzdžiui, kurti mikrovaldiklius ar jutiklius. Taip pat, galiu prisidėti prie daugybės smulkių projektų ir man tai labai patinka. Pavyzdžiui, dabar atliekame tyrimus ir projektuojame apšvietimą Šviesų festivaliui, kuris rudenį vyks universiteto miestelyje. Galiu pažadėti, jog tai bus labai didelis dalykas“, – sako studentas.
Kartais lietuviškus juokelius tenka „išsiversti“
Nors Kaunas nuo dabartinių jo namų nutolęs apie 12 tūkst. kilometrų, Gersonas sako, jog niekada nesigailėjo savo pasirinkimo studijuoti Lietuvoje. Čia jis ne tik įgijo naujų gebėjimų, bet ir sutiko įdomių žmonių, kurie leido jam pasijusti laukiamu naujoje vietoje. Kaune kolumbietis studentas pagrinde draugauja su lietuviais ir studentais, atvykusiais iš kitų Pietų Amerikos šalių, kurių, pasak jo, Afrikoje gyvenant jam trūko.
Gersonas Davidas Pinto Chica. / KTU nuotr.
Jo studijų grupėje kartu mokosi vietiniai ir užsienio studentai. Gersonui tai patinka, nes taip jis geriau supranta Lietuvą ir jos žmones.
„Gana dažnai tarptautiniai studentai jaučiasi izoliuoti, jei jie neturi galimybės pabendrauti su vietiniais. Mano grupėje viskas yra kitaip – kalbamės, juokaujame kartu. Žinoma, aš ne visada suprantu juokelius – jie labai susiję su jūsų kultūra, bet tai yra dar smagiau!“ – sakė vaikinas.
Nors Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (MIDF) studijuoja nemažai studentų iš Afrikos, jie yra iš kitų regionų nei Gersonas.
„Afrika susideda iš skirtingų šalių, joje gyvena daugybė genčių, turinčių skirtingas tradicijas, kalbančių skirtingomis kalbomis, turinčių skirtingus papročius. Vien Tanzanijoje kalbama daugiau nei 124 kalbomis – iš esmės, kas 40 kilometrų tenka pakeisti kalbą“, – aiškino G. Pinto Chica, pridurdamas, kad kalbėdamas angliškai ir suahilių kalba – susikalbėsi.
Laisvalaikiu savanoriauja ir groja pianinu
Nuo pat atvykimo į Kauną jis nė karto nebuvo parvykęs namo į Tanzaniją ir prisipažįsta pasiilgęs tėvų, šešių kačių ir dviejų šunų bei maisto. Kita vertus, neskaitant oro, Gersonas mano, kad Lietuva šiek tiek panaši į Kolumbiją – tradicijomis, kultūra, šventėmis. Be to, jo nuomone, net ir žmonės, esantys tos pačios kultūros dalimi, gali būti labai skirtingi.
„Pavyzdžiui, skirtinguose Kolumbijos regionuose gyvenantys žmonės nėra vienodi – šiauriečiai yra nuolat linksmi, rengia daug švenčių bei karnavalų, o centrinėje dalyje gyvenantys yra tylesni, santūresni, panašesni į europiečius“, – sakė studentas.
Lietuviško charakterio stiprybė jį įkvepia – nepaisant sunkios istorijos, žmonės čia stengiasi būti laimingi, toliau dirba ir kasdien kuria kažką naujo. Tokios pat pagarbos jis tikisi ir iš lietuvių bei džiaugiasi, kai jie prisimena garsius futbolininkus ar rašytojus, gimusius Kolumbijoje. Beje, Gersonas pats mėgaujasi menine raiška – groja pianinu, gitara ir mušamaisiais.
„Mūsų bendrabučio viršutiniame aukšte yra fortepijonas, turime ir keletą gitarų. Būna, susirenkame kartu su draugais pagroti“, – pasakojo ką tik antrus studijų metus baigęs vaikinas.
Laisvalaikiu Gersonas savanoriauja Raudonajame kryžiuje – bent kartą per savaitę užsuka į jų būstinę kelioms valandoms padirbėti.
„Prasidėjus karui prieš Ukrainą, padaugėjo savanorių, norinčių padėti. Tačiau į Raudonąjį kryžių įstojau vos atvykęs į Lietuvą. Mano tėvams patinka, jog aš savanoriauju, bet darau tai ne dėl jų – man pačiam tokia veikla atrodo prasminga“, – teigė G. Pinto Chica.
Gersonas Davidas Pinto Chica. / KTU nuotr.
Būdamas toli nuo namų žmogus tampa sąmoningesnis
Kaunas, jo nuomone, pastaruoju metu greitai vystosi, juolab, kad 2022-aisiais jis yra Europos kultūros sostinė.
Nekantraujantis šią vasarą aplankyti šeimą Tanzanijoje, Gerson sako, kad atvykti tūkstančius kilometrų studijuoti į Kauną buvo puikus nuotykis.
„Man ši patirtis davė labai daug – ne tik įgavau naujų žinių, bet ir susipažinau su naujais žmonėmis, su kuriais kartu veikiame daug įdomių dalykų“, – kalbėjo G. Pinto Chica iš Kolumbijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parodė atnaujintą Kauno rotušę: liko tik baigiamieji darbai10
Kauno miesto muziejus pravėrė virtualias duris į atnaujintą Rotušės pastatą. Po kapitalinio remonto matyti blizgančios erdvės. Skelbiama, kada Rotušė vėl bus atvira lankytojams. ...
-
Naujieji Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – broliai zebrai3
Vos prieš mėnesį laiko iš Čekijos į Kauną atvežti du broliai zebrai. Praėjus karantino laikotarpiui dryžuočiai pagaliau pasirodė lankytojams. Tiesa, gyvūnai – baikštoki, dar tik pratinasi prie aplinkos. ...
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę10
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių77
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...