Tiltus tarp lietuvių, japonų ir žydų tiesia iš Kauno

  • Teksto dydis:

Ne vienam sunku įsivaizduoti, ar labai daug bendro turi japonų, žydų ir lietuvių kultūros, tačiau jų  jungtys, supintos, pavyzdžiui, į gatvės pasirodymą, atrodė neatskiriamos, kaip ir japonų, žydų bei lietuvių bendra istorija, tekėjusi Kaune. Apie visa tai - šeštadienį prasidėjusios „Sugiharos savaitės” renginiuose.

Jungiamoji grandis

Renginiais, kurių jungiamoji grandis – lietuvių, žydų ir japonų kultūrų pažinimas bei jų sąsajų paieška, organizatoriai siekia įamžinti buvusio Japonijos konsulo Lietuvoje, Čijunės Sugiharos, atminimą.

Reziduodamas Kaune jis su olandų konsulu Janu Zvartendijku išdavė „Gyvenimo vizas“, kurios leido išsigelbėti  daugiau nei 6 tūkst. žydų.

Tad simboliška, kad Sugiharos savaitės aviena meninių pasirodymų vietų pasirinkta Kauno geležinkelio stotis, kur prieš išvykdamas į Berlyną Č. Sugihara išdavė paskutiniąsias vizas.

Savaitės renginių programoje – koncertai, filmų peržiūros, viešos paskaitos „Diplomatinis Kaunas“ ir „Japonijos pėdsakai Kaune“, simpoziumas, parodos, įvairios kūrybinės dirbtuvės.

Vienas šios savaitės rengėjų, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas, akcentavo, kad festivalis sudarytas taip, kad būtų galimybė pažinti ne vien tik japonišką kultūrą, bet kad renginiai būtų tiltais, jungiančiais tris kultūras, o taip pat – du skirtingus laikotarpius: prieš Antrąjį pasaulinį karą ir XXI amžių.

Kovų ir šokio meno sintezė

Meno bei sporto kalbos – tarptautinės, vienijančios bei suprantamos labiau nei visos kitos.

Režisierė Birutė Letukaitė su suburta menininkų ir sportininkų bendruomene atrado, išraiškingai sukomponavo ir pademonstravo japonų kovų meno ir lietuviškų sutartinių, žydiškų dainų ir šiuolaikinio judesio dermę.

Ją šiandien miesto centre įgyvendindami Kauno šokio teatro “Aura”, Baltų improvizacijos ansamblio "Skaidrumos", solistė Skaidra Jančaitė (sopranas), kovų menų klubo "Kyumeikan Kendo" ir aikido klubo nariai ne tik žiūrovams suteikė naujų pojūčių, bet nustebino ir patys save.

Penkių metrų koliažas

Beveik tuo pat metu taip pat S. Daukanto gatvėje paskelbtas Litvakų fotografijos koliažo kūrimo startas.

Kaune gyvenantis britų fotomenininkas Richard Schofield ir jo vadovaujamas Tarptautinis litvakų fotografijos centras pristatė fotokoliažą, kuriame nagrinėjami tautiškumo, asmeninės laisvės bei tapatybės klausimai žvelgiant vienos litvakų šemos, išgyvenusios Holokaustą, akimis.

Šis didžiulis meno kūrinys, kurio plotis siekia penkis metrus, yra iš daugybės dalių, primenantis triptiką, kuriamas ant laikinos sienos priešais „Metropolio" viešbutį.

Šiandien norintieji jau galėjo susipažinti ir su japoniškų pasakų pasauliu. Nuo šeštadienio V. Kudirkos bibliotekoje vyks menininkės Kotrynos Šešelgytės, išvertusios ir iliustravusios japonų liaudies pasakų rinkinį, kurtų iliustracijų paroda.

Kol lietuviams suteikiama unikali galimybė susipažinti su japoniškomis pasakomis, Japonijai ši menininkė atskleidžia lietuvių liaudies pasakų grožį ir gylį.

Anot menininkės, pasakų iliustracijos – vaizdinga priemonė, kuria galima įsisavinti ne tik mitologiją, etnokultūrą, bet ir pažinti šalies istoriją, pagerinti abipusį šalių kultūrinį bei meninį bendradarbiavimą.

Savaitė atidaryta koncertu

Šeštadienio vakare nuaidėjo iškilmingas „Sugiharos savaitės” atidarymo koncertas. Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje skambėjo japonų kilmės džiazo atlikėjos Keiko Borjeson, Kauno berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis” atliekami kūriniai.

Taip pat dalyvavo Kauno šokio teatras „Aura" bei į Kauną gyventi neseniai grįžusi Bella Shirin, kurios tėvai per stebuklą išgyveno Dachau koncentracijos stovykloje.

„Sugiharos savaitės” renginių vyks kasdien iki penktadienio. Tądien festivalį vainikuos uždarymo koncertas su japoniškų būgnų grupe.



NAUJAUSI KOMENTARAI

komedija

komedija portretas
Kaune įamžinami ir pasaulyje garsinami Janas Zvartendijkas ir Chiune Sugihara – žydus gelbėję užsienio diplomatai, tačiau 1939–1940 m. tai padaryti jie galėjo tik Lietuvos valstybės pareigūnų pastangomis. Deja, savo diplomatais nesidomime ir beveik nieko apie juos nežinome. Vienintelės "Lietuvos žinios" tiesą rašo: "Pirmoji pasaulyje „gyvybės vizas“ žydams išdavė Lietuva, bet pasaulis to nežino..."
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių