Trys donorų kartos: senelį keičia anūkas

Nacionaliniame kraujo centre įvyko neeilinis susitikimas. Trys kauniečių kartos – senelis, sūnus ir anūkas nusprendė kartu duoti kraujo. Proga taip pat išskirtinė – 65-erių senelis donorystę perdavė 18-os sulaukusiam anūkui.

Sovietmečio neskaičiuoja

87 kartus per savo gyvenimą kraujo davęs Romualdas Neliubšys atsisveikino su donoryste. Šiais metais jam sueina 65-eri – amžius, nuo kurio nebegali būti kraujo donoru.

Tiesa, Romualdas mano, kad kraujo davė tik 66 kartus, nes skaičiuoja tik nepriklausomos Lietuvos metais padovanotą kraują. Už savo gerą darbą – neatlygintiną donorystę jis yra pelnęs antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

"Šiandien liūdna diena, gaila, kad paskutinį kartą duodu", – sakė ant kušetės Nacionaliniame kraujo centre gulintis Romualdas. Anot jo, donorystė jam visuomet asocijavosi su džiaugsmu.

"Malonu būdavo čia ateiti, su draugėmis pasišnekėti", – juokėsi vyras, kreipdamasis į kraujo centro darbuotojas. Vienai gydytojai pradėjus skaičiuoti, kiek iš tiesų Romualdas yra davęs kraujo, šis ją nutraukė. Esą jam svarbi donorystė tik nuo 1991 m.: "Dabar Lietuvai duodu, kad ji stiprėtų ir kad piliečių daugėtų."

Norėtų duoti daugiau

Garbės donoro vardo nusipelnęs Romualdas pirmąkart kraujo davė, kai gimdė jo žmona. Vėliau kraujo prireikė, kai žmonos pusbroliui buvo atliekama širdies operacija.

"Tada visi važiavome duoti – ir giminės, ir draugai, ir bendradarbiai. Mano kraujo grupė yra reta, tai kai paskambindavo, ir atlėkdavau. O paskui įsitraukiau", – pasakojo vyras, nė kiek nepanašus į 65-metį. Juolab – pavydėtina sveikata, nes donorai yra tik sveiki žmonės.

Paklaustas, ką dabar reikės daryti, kai niekas kraujo neims, Romualdas prapliupo juokais: "Reikės eiti muštis." Nors ilgamečio donoro žmona kraujo duoti negali dėl savo sveikatos, abu jo sūnūs pasekė tėvo pėdomis.

Jaunėlis, 23 metų, Lukas jau yra davęs kraujo daugiau nei dešimt kartų. Vaikinas net darbavosi Nacionaliniame kraujo centre, tačiau dabar tęsti mokslų išvyko į Švediją.

"Dabar švedams kraujo duos, – juokėsi jo tėvas ir prisipažino, kad dėl sūnaus pasirinkimo iš pradžių pyko. – Aš buvau labai piktas. Čia reikia mokytis, kodėl ten geriau?" Tačiau dabar tiek Romualdas, tiek Luko brolis Žilvinas, džiaugiasi, kad jam pasitaikė tokia gera proga.

Duodamas kraujo alpdavo

Kadangi Lukas išvykęs užsienį, jo Nacionaliniame kraujo centre tą dieną nebuvo. Tačiau buvo kitas Romualdo sūnus Žilvinas, per savo 44-erius gyvenimo metus jau davęs kraujo daugiau nei 80 kartų ir taip pat pelnęs garbės donoro vardą.

Nei donorystės patirtimi, nei humoro jausmu bei optimizmu savo tėvui nenusileidžiantis Žilvinas Neliubšys teigė pirmus tris kartus duodamas kraujo alpdavo, tačiau tai jo nesustabdė.

"Pasakiau sau, kad duosiu tol, kol nebealpsiu", – juokėsi vyras, kuriam kitą mėnesį sueis 45 metai. Nors jis pasekė tėvo pėdomis, tačiau Romualdas tikino specialiai savo sūnų nei skatinęs, nei raginęs.