Universitetų jungimasis: nerimas Akademijoje

Nuo sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) tapo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademija. 94 metus atskirai veikusio ASU atstovų teigimu, lieka daug neaiškumų.

Sumažės studentų

Prie VDU prijungus Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) ir ASU, jis tapo antrąja pagal dydį aukštąja mokykla Lietuvoje, vykdančia plačios aprėpties studijas ir mokslo tyrimus humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos, žemės ūkio, taip pat menų srityse.

Kaip teigiama susijungimo plane, tikimasi, kad naujasis universitetas taps ryškiu Lietuvos, o ilgalaikėje perspektyvoje ir Europos lyderiu įvairiose mokslo sferose. Planuojama, kad sutelktos skirtingų mokslų tyrėjų pajėgos užtikrins tarpdiscipliniškumą ir mokslo naujovių diegimą studijų procese.

Vis dėlto net ir po susijungimo didelių studentų srautų vadovybė nesitiki. "Atsižvelgiant į demografines tendencijas, prognozuojama, kad iki 2020 m. stojančiųjų, palyginti su 2016 m. priėmimo skaičiais, sumažės apie 23 proc.", – rašoma plane.

Tad per pirmuosius metus proporcingai turėtų sumažėti ir dėstytojų skaičius – planuojama atsisakyti 178 etatų, 30 jų pervedant į mokslinius darbuotojus, o 148 atleidžiant. Dėl personalo funkcijų dubliavimosi palaipsniui planuojama atsisakyti apie 250 neakademinių ir 30 administracijos darbuotojų.

Pokyčiai visada kelia nerimo, ypač kai jie paskatinti Vyriausybės, kuri ne iki galo supranta, ką daro.

Pasak ASU profesinės sąjungos pirmininko Romualdo Povilaičio, tokia situacija neretam darbuotojui kelia nerimą. "Reorganizacija yra sudėtingas procesas. VDU vadovybė labai stengiasi suteikti visą reikiamą informaciją, tačiau neabejoju, kad yra tokių dalykų, kurių kol kas nežino ir patys rektoriai, – sakė jis. – Organizuojami bendruomenės susirinkimai, kurių metu stengiamasi atsakyti į visus klausimus,  tačiau jų iškyla vis daugiau. Kita vertus, kai kurie aspektai iš tikrųjų neaiškūs, pavyzdžiui, dėstytojų pervedimas į mokslinius darbuotojus. Dauguma jų daugiausia dirba pedagoginį darbą ir nėra pasirengę užsiimti vien tik moksline veikla. Galų gale juk ne visi ir gali būti aukšto lygio mokslininkais."

Jam pritarė ir pavardės nepanorusi atskleisti ASU dėstytoja. "Mes, dėstytojai, daugiausia uždirbame iš pedagoginio, o ne mokslinio darbo. Įdėjome daug sąnaudų ir laiko, kad taptume profesoriais, o dabar nemažos mūsų dalies atsisakoma. Aiškinama, kad etatai keičiami ir naikinami, atsižvelgiant į asmens kvalifikaciją, tačiau ši sistema nėra iki galo aiški. Pokyčiai visada kelia nerimo, ypač, kai jie paskatinti Vyriausybės, kuri ne iki galo supranta, ką daro", – nuomonę išsakė ji.

Daug nerimo

Anonime taip pat panorusi likti ASU administracijos darbuotoja atskleidė, kad nemažai painiavos įvedė ir susijungimo metu pakeistos darbo sutarties sąlygos.

Pasak jos, daliai administracinio personalo buvo sumažintas darbo užmokesčio koeficientas. "Dirbdami ASU buvome vyriausieji specialistai, o perėjus į VDU mūsų pareigos buvo sumažintos iki vyresniųjų. Nors pažadėti priedai prie algos, nebesijaučiame užtikrinti, kadangi tapome žemesnio rango darbuotojais, –  pasakojo ji. – Pastebime ir tai, kad aptarnaujančiuose ir administraciniuose padaliniuose vadovaujamosios pareigos numatomos tik VDU atstovams. Norėtume jaustis lygiateisiais partneriais, tačiau kol kas jokių konkrečių diskusijų nesulaukiame."

R.Povilaitis patikslino situaciją: "Informacijos apie vykstančius pokyčius teikiama nemažai, tačiau ne visada pasiseka išsklaidyti abejones. Dalis ASU personalo yra išreiškę nepasitenkinimą, kad su jais nepakankamai tariamasi, o VDU vadovybė neabejoja, kad daroma viskas, kas tik įmanoma. Sunku pasakyti, kaip yra iš tikrųjų, tačiau faktas, kad darbuotojai nesijaučia užtikrinti – informacijos nepakanka arba ji yra netinkama."

Besijungiant universitetams bus naikinamos ir besidubliuojančios studijų programos. Planuojama, kad iki 2021 m. naujajame junginyje sumažės apie 40 proc. įvairių sričių programų. Pokyčiai ypatingai palies socialinius mokslus – šioje srityje daugiau nei 50 proc. programų yra artimos pagal savo tikslus, siekinius ir suteikiamas kvalifikacijas. Vis dėlto, skelbiama, kad VDU Žemės ūkio akademijoje bus išsaugotos visos Lietuvos mokslui, ekonomikai ir sociokultūrinei raidai svarbios studijų programos.

Reorganizacija palies ir besijungiančių universitetų fakultetus. Į buvusio ASU erdves planuojama perkelti VDU Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetus, o į VDU atkraustyti ASU Ekonomikos ir vadybos fakultetą. Planuose ir ASU laboratorijos pastato rekonstrukcija, ASU sporto komplekso įrengimas, šio universiteto studentų bendrabučio renovacija.

Pasak R.Povilaičio, nemažai neaiškumų kyla svarstant, ar visos ASU erdvės bus panaudotos naujojo universiteto gyvenime. Galbūt kai kurios ilgainiui liks tuščios?

Ateities perspektyvos

Profesinės sąjungos pirmininkas džiaugėsi planais po susijungimo suvienodinti ASU ir VDU darbuotojų atlyginimus.

"ASU darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo kur kas žemesnis, tačiau tai nereiškia, kad jie dirba mažiau ar blogiau. Nenustebčiau, jeigu mūsų pedagogų krūvis netgi būtų didesnis. Dėl to labai džiugu, kad vyriausybė nusprendė suvienodinti specialistų darbo užmokesčius. Vis dėlto, kiek žmonių liks dirbti ir tuo pasinaudos, iki galo neaišku", – pastebėjo jis.

R.Povilaitis neabejojo, kad didžiausią įtaką VDU Žemės ūkio akademijos likimui turės studentų skaičius, kuris po susijungimo nebūtinai padidės. Pasak jo, nerimo dėl mažėjančių studentų srautų būta ir anksčiau: "Pastaraisiais metais studentų vis mažėdavo, o dabar dar prisijungėme prie kito universiteto. Kol kas ateities perspektyvos neaiškios, nes studentų priėmimas priklausys ne tik nuo mūsų, bet ir nuo demografinių pokyčių, Vyriausybės politikos ir viešosios nuomonės, kurią žiniasklaida formuoja apie žemės ūkio specialistą. Ne vienus metus jis įsivaizduojamas vos ne kaip Lietuvos ekonomikai prie kojos pririštas akmuo."

Pagalius į ratus esą gali kišti ir ateityje didesnis stojamasis balas. "Į mūsų universitetą daugiausia stodavo abiturientai iš provincijos, kitų mokyklų, kurios nėra prestižinės. Viena vertus, negerai, kai įstojusį mokytis studentą dar reikia paruošti. Tačiau, žvelgiant plačiau, regionams taip pat reikia specialistų. Maža tikimybė, kad vilnietis baigs agrarinius mokslus ir išvažiuos į provinciją. O jauni specialistai iš mažesnių miestelių neretai sugrįžta į savo kraštą ir ten užsiima žemės ūkio ar kita veikla", – pastebėjo profesinės sąjungos lyderis.

"Jeigu nustosime žemės ūkio specialistus rengti Lietuvoje, teks juos vežtis iš užsienio arba siųsti studentus studijuoti svetur. Įvertinus dabartinę situaciją mūsų valstybėje, tai būtų netikslinga", – pridūrė jis.

Anot R.Povilaičio, buvusiame ASU sklando nemažai baimės, kad po susijungimo daliai studentų VDU Žemės ūkio akademija tiesiog nebebus patraukli, kadangi tai – nebe atskiras universitetas. "Savarankiškos aukštosios mokyklos statuso praradimu nepatenkinti beveik visi, tačiau suprantame, kad išlaikyti autonomiją esant dabartinei aukštojo mokslo politikai nelabai realu", – pripažino jis.


Oficiali pozicija: džiaugiasi reforma

Premjeras Saulius Skvernelis Vytauto Didžiojo (VDU), Lietuvos edukologijos (LEU) ir Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetų sujungimą laiko pirmu realiu aukštojo mokslo reformos rezultatu.

Universitetas turi keistis. Jeigu jis nesikeičia, jis miršta.

"Tai nebuvo vienintelis tikslas, kad mes fiziškai ar mechaniškai sujungtume universitetus ir pasakytume, jog kažką padarėme", – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje vakar sakė S.Skvernelis.

Premjeras padėkojo šiems universitetams, atsiliepusiems į Vyriausybės kvietimą vykdyti reformą.

"Labai džiaugiuosi, kad nebuvo panaudotas perkeltine prasme buldozeris", – pažymėjo Vyriausybės vadovas.

VDU rektorius Juozas Augutis, komentuodamas trijų universitetų sujungimą, sukuriant plačios aprėpties aukštąją mokyklą Kaune, sakė, kad buvo remtasi kitų Europos šalių pavyzdžiais.

"Tikrai atsirado Lietuvos universitetų žemėlapyje universitetas su žymiai didesnėmis galimybėmis, nei buvo", – pabrėžė rektorius.

Jo teigimu, nė vienas dėstytojas dėl reformos neprarado savo darbo, nors jų darbo krūvis mažėja dėl mažėjančio studentų skaičiaus. Tiesa, kai kurie dėstytojai paliko darbą savo noru.

Pasak J.Augučio, kol kas reorganizacijai išleista iš biudžeto skirti 360 tūkst. eurų, tačiau pagal reformos planą visas universitetų jungimas Kaune turėtų kainuoti apie 30 mln. eurų.

Kalbėdamas apie naująjį VDU, J.Augutis pabrėžė, kad šalies provincijoje mažėja mokytojų, gydytojų, kitų specialistų, bet daugėja žemės ūkyje dirbančių žmonių. Studijuodami žemės ūkio specialybes VDU naujieji studentai esą įgis ir humanitarinių, socialinių mokslų žinių ir jas neš į šalies provincijas.

"Universitetas turi keistis. Jeigu jis nesikeičia, jis miršta", – pridūrė VDU žemės ūkio akademijos kancleris Antanas Maziliauskas. Jis tikisi, kad atsinaujinęs VDU po penkerių metų taps stipriausiu Lietuvos universitetu.

VDU švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė teigė, kad universitetų sujungimas leis užtikrinti aukštą būsimų mokytojų ruošimo lygį. Nors, anot J.Augučio, pernai į edukologijos specialistų programas įstojo 60 studentų, bet taip nutiko dėl ydingos ministerijos politikos skirstant finansavimą vietoms studijų programose. "Priėmėme sprendimą savo lėšomis padengti mokančių už studijas išlaidas", – sakė VDU rektorius.

"Kauno dienos", ELTA inf.



NAUJAUSI KOMENTARAI

buvęs LŽŪA studentas

buvęs LŽŪA studentas portretas
esu baigęs LŽŪA, džiaugiuosi ten įgijąs išsilavinimą ir man visada buvo prie širdies šis pavadinimas, džiaugiuosi ten įgijąs išsilavinimą. Gyvenimas taip suklostė, kad ir po kelių bandymų keisti pavadinimus grįžta iš esmės į pradinį. Linkiu ilgų ir našių metų ŽŪA.

realistas

realistas portretas
kalbama apie reformas, jos tikrai būtinos, bet ar jos įvyks? Dabar anūkų paklausi ką tu studijuoji, tai arba jie pats negali žmoniškai pasakyti, arba jeigu pasako, tai anksčiau (t.y. kai aš mokiausi) būdavo vieno semestro to dalyko programa. O dabar prismulkita visokių ruošiamų "specialybių", kad net nežino studentai ką dirbs ir kur dirbs. (tas yra ir kituose universitetuose). Gal gana braškių augintojus Europai ruošti?

:)

:) portretas
Tai, ką čia išdėstė toks 'piktas realistas' yra eilinės demagogijos pavyzdėlis. Taip reformuojantis ir optimizuojantis galima visą Lietuvą suoptimizuoti iki absoliutaus nulio.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių