V. Kasiulevičius: medikų sąjūdžio siekis – išsivaduoti iš baudžiavos

Jaunimas pritaria

Kol politikai samprotauja apie sveikatos sistemą ir teisinasi dėl medikų ir jų pacientų netenkinančių spragų – ilgų laukimo eilių, trumpo konsultacijos laiko, nepakeliamai didelio medikų darbo krūvio, norint užsidirbti oriam pragyvenimui, gydytojai ir slaugytojos priima sprendimus savarankiškai. Vienas jų – emigracija į šalis, kur darbo krūvis mažesnis, o atlygis bene dešimt kartų didesnis. Emigruoti žada kas trečias medicinos studentas. Vadinasi, dešimt metų studijuojančius aukštos kvalifikacijos specialistus iš valstybės lėšų rengiame ne sau.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas, skubiosios medicinos rezidentas Martynas Gedminas, paklausus, kaip vertina kilusį Lietuvos medikų sąjūdį, pareiškė džiugesį dėl vyresniųjų kolegų iniciatyvos.

"Jaunųjų gydytojų asociacija ieško jos nariams aktualių klausimų sprendimų, tokių, kaip rezidentūros etapinės kompetencijos, e.sveikata, sveikatos vadyba. Daug galvojame apie sveikatos sistemą ir savo vietą joje. Dėl negerovių tikrai pasigesdavome tvirtesnės vyresnių gydytojų, sistemos senbuvių, kitų sveikatos specialistų pozicijos", – M.Gedminas pareiškė lenkiąs galvą prieš sąjūdžio iniciatorius profesorių V.Kasiulevičių, Ramūną Aranauską, Darių Jauniškį, Jurgą Dudienę ir kitus.

Anot jo, sveikintina, kad šie žmonės ėmėsi tokio svarbaus uždavinio – atstovauti Lietuvos medikų bendruomenės interesams, net ir nesant formalios organizacijos bei susiduriant su profesinių sąjungų, kurių darbą Lietuvos medikų sąjūdis atlieka, pasipriešinimu.

Premjeras S.Skvernelis yra pabrėžęs, kad kuriamos organizacijos, siekiant didinti spaudimą Vyriausybei, galės lygiavertiškai, kaip partnerės, veikti tik tada, kai susitvarkys savo juridinę formą, kaip numato įstatymai. Profesorius V.Kasiulevičius patvirtino: šią savaitę įkurs visuomeninę organizaciją, kad galėtų pradėti rengtis pirmajam Lietuvos medikų sąjūdžio suvažiavimui.

"Tai labai svarbu, nes pirmiausia parodoma, kad medikų bendruomenė neapsikenčia su dabartinėmis darbo sąlygomis. Kalbama ne vien apie atlyginimą, bet ir apie emocinę būseną darbe, nuolatinę persekiojimo už padarytas klaidas baimę ir kitus veiksnius, kurie mums trukdo kokybiškai rūpintis Lietuvos gyventojų sveikata", – gydytojas rezidentas M.Gedminas pabrėžė nesitikintis, kad bus lengva pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Medikų naudai

"Mes reformą vykdome ne žodžiais, o darbais. Tai, ką padarėme, – ne riba. Bijau vieno: kad poliklinikos ir jų vadovai netaptų įkaitais", – Kauno Dainavos ir Šilainių poliklinikų vadovas P.Kibiša aiškino, kad Sveikatos apsaugos ministerija, antrą vasarą iš eilės skelbdama apie atlyginimų didinimą medikams, nepagrindžia jų lūkesčių konkrečiais veiksmais.

Gydymo įstaigų pajamos padidėja, padidinus paslaugų įkainius. Pas mus pirmiausia nurodoma padidinti atlyginimus, o tik tada didinami paslaugų įkainiai.

"Norime, kad sprendimai nebūtų priimami skubotai, o pirmiausia sudaromos sąlygos juos vykdyti. Dabar daugybę paslaugų esame priversti teikti nuostolingai. Vidiniai ištekliai darbo užmokesčiui didinti nėra beribiai. Mes dar turime vieną šaltinį – miesto poliklinikų sujungimą, kai uždirbtas lėšas galėsime panaudoti dar efektyviau. Mums daug padeda Kauno savivaldybė", – vis dėlto dviejų Kauno poliklinikų vadovas P.Kibiša pirmenybę teikė gydymo įstaigų reorganizacijai.

Pritardamas reikalavimui sustabdyti finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines klaidas, P.Kibiša papasakojo, kaip Šilainių poliklinikoje ligonių kasoms nustačius neatitikčių, skiriant kompensuojamuosius vaistus, gydytojams buvo nurodyta kompensuoti nuostolius.

Vadinasi, dešimt metų studijuojančius aukštos kvalifikacijos specialistus iš valstybės lėšų rengiame ne sau.

"Šis sprendimas buvo ginčytinas, nebuvo nei piktos valios, nei pasipelnymo, todėl sąnaudas padengėme iš poliklinikos lėšų. Jei, pavyzdžiui, pacientas daugybę metų skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, o tai yra lėtinė liga, ir gydytojas paskyrė vaistus, bet eilinį kartą patikrinęs kraujospūdį neįrašė duomenų į ligos istoriją, ar reikia jį už tai bausti, iš jo vargano atlyginimo priversti sumokėti už paskirtus vaistus?" – stebisi P.Kibiša.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas M.Gedminas džiaugėsi, kad du reikalavimai, kuriuos iškėlė Lietuvos medikų sąjūdis, jau yra pakeliui į pergalę.

"Pirma, ministras A.Veryga nurodė Valstybinei ligonių kasai baigti gydytojų persekiojimą už padarytas netyčines klaidas ir žalos išieškojimą bei pereiti prie aktyvios pagalbos modelio. Tai buvo viena aktualiausių temų, kuria diskutavo medikai lapkričio 3-iąją. Antra, ministerijos tvirtinimu, žalos be kaltės įstatymo projektas taip pat artėja prie finišo. Dabar yra svarstoma dėl palankiausio finansinio modelio, kuris leistų efektyviai veikti naujai sistemai, kurios labai laukia Lietuvos medikų bendruomenė", – atkreipė dėmesį M.Gedminas.

Kiti receptai

Gydytojo P.Kibišos nuomone, norint įvykdyti reikalavimą sutrumpinti ligonių eiles, kurios, beje, yra visame pasaulyje, medicinos įstaigose turėtų dirbti dvigubai daugiau gydytojų.

"Būtų puiku, jei gydytojai sėdėtų ir lauktų ligonių, jų priimtų per darbo dieną ne po 25, o po dešimt, dar geriau – penkis. Būtų laiko pasišnekėti, įsigilinti į paciento problemas. Bet juk tam reikėtų dvigubai didesnio darbo užmokesčio fondo. Su dabartiniais įkainiais nieko negalime pakeisti", – pabrėžė P.Kibiša, išeitį valdyti pacientų srautus matantis po Kauno poliklinikų reformos, kai ligoniai galės pasirinkti: laukti specialisto konsultacijos arčiausiai namų ar važiuoti ten, kur eilės nėra ar ji gerokai trumpesnė.

Tokią galimybę suteiks bendra visų Kaune veikiančių poliklinikų registravimo sistema. Anot P.Kibišos, eilės yra kompleksinė problema. Ją sudaro nepunktualūs pacientai, būtinos neatidėliotinos konsultacijos, neatsakingas registravimasis, siuntimo neturėjimas ir kiti aspektai.

"Gydytojų sąjūdžio atstovai teisingai sako, kad daugybę vaistų gali paskirti šeimos gydytojai. Jie turi visas žinias ir kompetencijas", – dar vieną išeitį eilėms trumpinti mato dviejų Kauno poliklinikų vadovas P.Kibiša.

Reikšminga tai, kad šį sąjūdį sveikina ir jam pritaria gydytojų pacientai. Sveikatos sistemos problemų sprendimas skirtas ir jų naudai bei neabejotinai teigiamai paveiks dabar pašlijusius medikų ir ligonių santykius. Tik ar pakaks sąjūdžiui jėgų pasiekti užsibrėžtus tikslus?

"Sąjūdis susikūrė ne vienam momentui. Įtikinsime šalies politinę vadovybę dar šiemet parengti nacionalinį susitarimą dėl tvarios ir kokybiškos sveikatos priežiūros nuo 2018 m. Delsti negalima", – apibendrino V.Kasiulevičius.

Komentarai:

Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras:

Peticijoje išvardytais klausimais jau yra dirbama. Kalbamasi su ekspertais, medikų atstovais, jaunaisiais gydytojais ir kitais suinteresuotais asmenimis. Sistemos ydos matomos ir žinomos. Daug važinėju po regionus, bendrauju su gydymo įstaigų vadovais, medikais, vietos valdžia, pacientais. Norint gelbėti sveikatos sistemą, būtina ją pertvarkyti. Mes apie būsimas pertvarkas kalbame ir tariamės, neskubame, nes tai jautru ir būtinas platus sutarimas. Pavyzdžiui, yra kalbama apie tai, kaip, siekiant išsaugoti visas gydymo įstaigas, jas perprofiliuoti, kad nė vienos nereikėtų uždaryti. Tarkime, kad regioninės galėtų teikti daugiau slaugos paslaugų, kad jose būtų prieinama būtinoji pagalba, šeimos gydytojų paslaugos. Būtent čia yra jų stiprybė, o specializuotas sudėtingesnes paslaugas galbūt galėtų teikti didesnės gydymo įstaigos, turinčios daugiau galimybių. Be to, pačios įstaigos taip pat galėtų aktyviau ieškoti vidinių rezervų, pavyzdžiui, peržiūrėdamos viešųjų pirkimų planus ir tradicijas, nes, kaip rodo kai kurių įstaigų audito rezultatai, šimtai tūkstančių eurų yra panaudojami ne pagal paskirtį.

Neabejotinai, atlyginimai medikams kils ir toliau. Darome viską, ką galime ir kiek nuo mūsų priklauso. Jau yra sutarta, kad kitais metais didžiąją dalį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų, tai yra ne mažiau kaip 50 proc., reikėtų skirti būtent medikų algoms didinti. Kiek konkrečiai jos kils – dar sudėtinga kalbėti, bet užtikrintai galiu pasakyti, kad tai planuojama nuo kitų metų liepos.

Norėčiau priminti, kad paskutinį kartą Lietuvoje gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis buvo didinamas vidutiniškai 8 proc. prieš tris mėnesius – liepos pradžioje ir tiek pat – pernai.

Sveikatos apsaugos ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri turės pateikti konkrečius pasiūlymus, kiek ir kaip turėtų būti didinami atlyginimai, kokios naujos gydymo paslaugos turėtų būti pradėtos kompensuoti (šiuo metu daugiau kaip 40 paslaugų laukia eilėje, kol bus pradėtos kompensuoti), kokių paslaugų įkainius didinti. Visais šiais klausimais reikia pasiekti kuo platesnį sutarimą, tad šioje darbo grupėje dalyvaus ne tik Lietuvos Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir kitų institucijų atstovai, bet ir medikų, pacientų organizacijų atstovai. Jie yra labai svarbūs partneriai, kurie taip pat žino realią sveikatos sistemos finansinę situaciją, ir kurie, neabejotinai, padės rasti geriausius sprendimus, kaip panaudoti didėjantį finansavimą sveikatos apsaugai. Esu tikras, kad rasime visoms pusėms priimtinus sprendimus.

Be to, svarbu suprasti ir tai, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto galimybės, deja, yra ribotos. Norint Lietuvoje padidinti medicinos darbuotojų atlyginimus tiek pat, kiek planuojama kaimyninėje Latvijoje – vidutiniškai 80 proc., reikėtų papildomai turėti apie 760 mln. eurų. 2018 m. PSDF biudžetas didėja 11 proc. (173 mln. eurų), taigi, norint didinti atlyginimus 80 proc., jis turėtų didėti ne 11 proc., o beveik 60 proc. ir sudaryti ne 1,7 mlrd., o 2,5 mlrd. eurų.

Galimybės yra tokios, kokios yra. Tad norint medikams atlyginimus didinti šiemet 30 proc., o kitais metais – 50 proc., reikalingi papildomi asignavimai iš valstybės biudžeto, nes tiek pinigų PSDF neturi. Deja. Tad, jei Seimas priims fiskalinės drausmės neatitinkantį biudžetą, o šalies vadovė jį pasirašys – algos medikams didėti gali. Žinoma, galimas ir kitas kelias – visas PSDF rezervo lėšas skirti tik medikų algoms didinti, bet tokiu atveju nebeliktų pinigų naujoms gydymo paslaugoms, vaistams ir t.t.

Dėl įstatymo atšaukimo. Jis priimtas dar praėjusios kadencijos Seime ir įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d. Mano nuomone, jame reikėtų keisti esminį dalyką – vietoj baudimo skatinti gydymo įstaigas už gerus rezultatus. Tad tai galėtų būti koreguojama Seime. Be to, kiek pamenu, šio įstatymo priėmimą sveikino tarptautiniai ekspertai, pacientų organizacijos.

Dėl Valstybinės ir teritorinių ligonių kasų taikomų baudų gydymo įstaigoms – šis klausimas sprendžiamas ir jau ne kartą apie tai kalbėta su Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadove Jūrate Sabaliene, kad neturėtų būti tokių dalykų, nes tai neigiamai veikia medikų bendruomenę, kuri ir taip yra pervargusi. VLK vadovei pavesta per kuo trumpesnį laiką šią problemą išspręsti, nes tam nereikia didelių teisinių pokyčių. Tai numatyta tik teritorinių ligonių kasų sutartyse, tad turi būti patvirtintos naujos tipinės sutartys su paslaugų teikėjais, kuriose neliktų jokių išieškojimų ir baudų.

Jūratė Sabalienė, Valstybinės ligonių kasos direktorė:

Iš tiesų medikų atlyginimų klausimas yra opus ir savalaikis. Šiuo metu vykstančios diskusijos yra reikalingos ir tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir sulauksime išmintingų sprendimų.

Visi suprantame, kad medikų darbas apmokamas nepakankamai ir būtina toliau ieškoti būdų bei geriausių sprendimų, kaip tai galima būtų spręsti. Tačiau prieš tai reikia labai gerai išanalizuoti visus galimus finansinius šaltinius ir tikėtinus padarinius. Kaip žinoma, PSDF biudžeto finansinės galimybės yra ribotos. Tai, kad kitų metų PSDF biudžete turėsime didesnį rezervą, nereiškia, kad tokį pat turėsime dar po metų. Be to, nėra aišku, koks bus apskritai 2019 m. PSDF biudžetas, kuris turės užtikrinti dabar priimtų sprendimų įgyvendinimo tvarumą. Todėl labai svarbu išdiskutuoti visus aktualius klausimus ir rasti tokius sprendimus, kurie garantuotų ne trumpalaikes, o ilgalaikes tvarias priemones. Ypač svarbu, kad visi sveikatos sistemos poreikiai būtų subalansuoti – tiek pacientų, tiek medikų.

Noriu priminti, kad viena pagrindinių ligonių kasų funkcijų yra pacientams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimas gydymo įstaigoms. Pastarosios, gavusios šias lėšas, jas naudoja savo veiklai užtikrinti – medikamentams, įrangai ir darbuotojų atlyginimams, kurių mokėjimo tvarką tvirtina įstaigos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba. Taigi, VLK nedaro tiesioginės įtakos medikų atlyginimams.

Kalbant dėl rajonų ligoninių pertvarkos – tai yra atskiras svarbus klausimas. Mažesniuose miestuose, miesteliuose ypač mažėja gydytojų ir tuo pat metu daugėja senyvo amžiaus žmonių. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, tai patvirtina ir užsienio ekspertai, reikia ieškoti naujų efektyvių būdų, kaip užtikrinti reikalingą kokybišką sveikatos priežiūrą ir jos prieinamumą. Tai dar vienas klausimas, reikalaujantis kompleksinių sprendimų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuostabu

nuostabu portretas
liberalas K>STARAS-pareiske-kad ir VADOVAI PRITARIA MEDIKU SAJUDZIUI-tie kur kankina medikus

g.levinsky

g.levinsky portretas
saunuolis Vytautas Kasiulevicius-gerai paruosia seimo medikus,malonus , auksciausios prabos specialistas,superinis daktaras

to migle

to  migle portretas
sanciu poliklinikos laikinas direktorius be konkurso paskirtas tvarkosi neblogai,rase-kad sutvarke wc pirmame aukste
VISI KOMENTARAI 23
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių