Zapyškio žydų tragediją primins informaciniai stendai

Dviejose Kauno rajono Zapyškio miestelio vietose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro ir savivaldybės pastangomis pastatyti informaciniai stendai, kuriuose glaustai pateikta nuo XVI a. čia gyvenusios ir 1941 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. sunaikintos žydų bendruomenės istorija.

„Brainė Abramovičiūtė (17 m.), Benjaminas Zilbermanas (13 m.), Volfas Solskis (19 m.), Moišė Rachenas (46 m.), Giršas Engelmanas (40 m.)...“, - nužudytųjų vardus skaitė dvi Zapyškio pagrindinės mokyklos moksleivės. Tyloje nuskambėjo 178 vardai ir pavardės: 47 vyrų, 118 moterų ir 13 vaikų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pabrėžė, kad Lietuvos žydų tragedija tebėra atvira žaizda ir pakvietė susirinkusius, žinančius apie to meto įvykius, teikti centrui informaciją.

Istorinių šaltinių žiniomis, 1923 metais Zapyškyje gyveno 589 žmonės, iš jų daugiau nei pusė buvo žydų tautybės. Bendruomenės kultūrinio gyvenimo centras buvo Zapyškio sinagoga, čia veikė Bal-Machšoveso kultūros draugija, biblioteka, vaistinė, kelios parduotuvės, pradinė žydų mokykla. Visi šios mokyklos moksleiviai būdavo mokomi giedoti Lietuvos himną.

Deja, 1941-ųjų spalį ne tik Zapyškyje, bet visoje Kauno apskrityje žydų nebeliko. Vokiečių Vermachto kariai ir iš Vilkijos atvykę baltaraiščiai Zapyškio miestelio žydus žudė vietoje, daugiausia prie kapinių.

„Mes, žydai, ne tik liūdime ir dejuojame. Nepaisant siaubingų netekčių, mes ir toliau gebame džiaugtis gyvenimu: juokauti, linksmintis, švęsti“, - kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas. Dėkodamas už įamžintą tautiečių atminimą, jis pabrėžė, kad šiandien svarbu išmokti pamokas ir žvelgti į ateitį.

Apie būtinybę tiesti tiltus kalbėjo ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. „Šiandien liūdime dėl kraupių istorijos faktų. Kartu didžiuojamės litvakais - Lietuvos savanoriais ir valstybės kūrėjais, tais, kurie garsino mūsų kraštą pasaulyje”, - meras pabrėžė, kad itin svarbu išsaugoti litvakų kultūrinį palikimą.

Kauno rajono savivaldybės lėšomis neseniai išleista knyga „Pakaunės žydai”, kurią sudarė Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja, dr. Inga Stepukonienė.

Kartu su žydų bendruomene planuojama sutvarkyti Vandžiogalos žydų kapines ir jų prieigas.

Savivaldybė taip pat ketina įamžinti Leibos ir Esteros Tilės Karnovskių atminimą. Šiuos Vilkijoje gyvenusius litvakus likimas nubloškė į Ameriką. Į istoriją sutuoktinių pora pateko todėl, kad įvaikino ir užaugino pasaulinę džiazo legendą Louisą Armstrongą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

citata

citata portretas
Daug ka pasako,,,,,,,,,,,,,,,,,,,Istorinių šaltinių žiniomis, 1923 metais Zapyškyje gyveno 589 žmonės, iš jų daugiau nei pusė buvo žydų tautybės

Netikslumai

Netikslumai portretas
Žydai žudyti ir informaciniai stendai jiems atminti pastatyti ne dvejose Zapyškio miestelio vietose, o Dievogalos ir Kluoniškių kaimų žemėje; ne visų nužudytų žydų vardai buvo perskaityti, nes ne visi jie žinomi; vermachto kariai žydų nešaudė; daugiausia žydų nužudyta ne prie Zapyškio žydų kapinių, o į vakarus nuo miestelio.

Zelemunčikas

Zelemunčikas portretas
Lietuvos genocido ir rezistenijos centras tik pusiau pateisinsavo egzistenciją.Rūpinasi tik žydų bendruomenės reikalais.Kodėl prie kiekvieno kelio ženklo posūkio į atitinkamą kaimą greta nepastatyti priminimo lentų,kad iš šio kaimo į Sibirą ištremta tiek tai gyvntojų,iš jų vyrų,moterų,vaikų,kodėl nepastatyti atminimo lentelių:-iš šio kaimo už Lietuvos laisvę,prieš rusiškuosius okuoantus kovojo tiek tai partizanų,tiek tai jų žuvo,tiek tai išliko gyvi ?
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių