Žydų dėkingumo dovanos savo gelbėtojams

Talkina Maltos ordinas

"Mums labai rūpėjo ir rūpi, kad mus gelbėjusių žmonių senatvė būtų bent kiek praskaidrinta ir aprūpinta materialiai, nes suprantame, kad maža vien padėkoti ir pavadinti Pasaulio tautų teisuoliu. Tad išgelbėtieji, jų organizacijos stengiasi kiek įmanoma materializuoti savo dėkingumą gelbėtojams įvairiomis formomis", – kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky po Vokietijoje Lietuvos žydų bendruomenės ir Maltos ordino šiemet surengto koncerto.

Koncerto metu surinktos lėšos – 123 tūkst. eurų – buvo skirtos  Pasaulio tautų teisuoliams Lietuvoje remti, finansuojant trejus metus truksiančius paramos gelbėtojams projektus.

Pasak Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje generalinio sekretoriaus Eitvydo Bingelio, dalis lėšų šiemet buvo skirta kortelėms, už kurias gelbėtojai galėjo įsigyti nekompensuojamųjų vaistų ir medicinos prekių.

Paramos įvairovė

Gelbėtojams skirta ir dar viena kortelė, su kuria jie už tam tikrą sumą konkrečiame prekybos centre gali įsigyti reikalingų maisto ir buities produktų. Be šių bendrų LŽB ir Maltos ordino projektų, gyvuoja dar vienas – dalis surinktų lėšų skirta kiekvieno Pasaulio tautų teisuolio svarbiausiems poreikiams tenkinti.

"Nuperkame malkų žiemai, būtiną buitinį prietaisą, sumokame už buto šildymą", – aiškino Kauno žydų bendruomenės (KŽB) pirmininkas Gercas Žakas.

Aktyvi KŽB narė Edita Mackevičienė teigė, kad šiuo metu Kaune ir jo regione gyvena 25 Pasaulio tautų teisuoliai. Dalies jų gyvenimas yra skurdus, daugelį kamuoja ligos, tad parama tokiems asmenims yra labai reikalinga. Be anksčiau minėtų projektų planuojama parengti Lietuvos Pasaulio tautų teisuolių portretų parodą, su Lietuvos vyriausybe derinamas paminklo žydų gelbėtojams pastatymo klausimas.

Pabėgo iš fabriko

Mažutėlio namelio prie Neries duris, kai jų rankeną paklebeno Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G.Žakas, atidarė ne pagal amžių žvitrus nedidelio ūgio vyras. Tiesą sakant, buvo sunku patikėti, kad šis dar dabar labai gyvybingas vyras galėjo 1944 m. gelbėti žydus ir todėl tapti Pasaulio tautų teisuoliu bei gauti iš Prezidento rankų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.

"Sveikas, Vladai. Atvežiau jums sieninį kitų metų kalendorių, skirtą Pasaulio tautų teisuoliams", – paaiškino atvykimo priežastį G.Žakas. Šeimininkas pakvietė į namelį, kuriame karaliavo prieblanda.

Pasak Vlado Palkausko, būtent šiame namelyje baigiantis karui slėpėsi Aharonas Muleris, pabėgęs iš "Vilko" kailių fabriko, kur siuvo vokiečiams šiltus drabužius. "Tai, kad vokiečiai 1944 m. pavasarį skubiai krovėsi net neužbaigtus siūti kailinius ir žaliavas, bylojo, kad jiems striuka, kad jie gali dar labiau sužvėrėti, – perpasakojo A.Mulerio žodžius Vladas, kuris tada buvo dvylikametis paauglys. – Tad A.Muleris išsmuko iš fabriko, perplaukė valtele Nerį – tiltu eiti žydui anuomet buvo labai pavojinga – ir pasuko pakrante į Eigulių kaimą, kur mes gyvenome. Jis mus pažinojo, nes šalia mūsų namų žydai, prižiūrimi vokiečių, kasė žvyrą karjere. Tėvai nedvejodami leido jam įsikurti ūkinio pastato, kuriame aš dabar gyvenu, pastogėje, ant šieno. Ten jis ir miegodavo, ir valgydavo."