Pensininkės žudikas sulaukė bumerango po pusmečio

Pranešė pats

Kaip jau rašyta, apie tragediją Garliavos apylinkių seniūnijos Sprindiškių kaime Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta pernai, spalio 9-osios rytą, vos prasidėjus pirmajam rinkimų į Seimą turui.

Apie tai, kad jo auka tapo garbaus amžiaus kaimynė, pranešė pats dar iki galo neišsiblaivęs jos žudikas.

Į nurodytą nuošalią sodybą atskubėję pareigūnai rado ne tik nebegyvą jos savininko Vytauto R. 74-erių metų sugyventinę Reginą N., bet ir sužalotą patį šeimininką. 73-ejų Vytautas R. buvo gyvas, bet smarkiai nukraujavęs.  Abiem peiliu buvo sužaloti kaklai.

Tikėtina, kad tai jam bus pamoka ir jis grįš pasitaisęs.

Anot medikų, kurių globoje netrukus atsidūrė Vytautas R., jis buvo sužalotas vos per milimetrą nuo gyvybiškai svarbaus taško. Vėliau nustatyta, kad nukentėjusysis nuo smūgio peiliu nukrito nuo lovos ir prarado sąmonę. O jo užpuolikas, būdamas įsitikinęs, kad ir ši auka mirs, pasišalino iš įvykio vietos, užrakindamas nukentėjusiuosius jų namuose.

Sulaikymo metu J.Pauliukevičiui buvo nustatytas lengvas girtumas – 0,76 promilės. Kiek jų buvo jo organizme nusikaltimo, apie kurį pranešta tik po aštuonių valandų, metu, neaišku.

Blaškėsi visą naktį

Užrakinęs aukas, J.Pauliukevičius nuskubėjo pas netoli gyvenančią motiną. Tačiau ši, pažadinta naktį, nepatikėjo sūnaus pasakojimu apie kaimynei surengtą žiaurią egzekuciją. Apie tai, kad sužalojo ir šios sugyventinį, J.Pauliukevičius nesakė ir motinai.

Tačiau teisėsaugininkams jis teigė negalėjęs užmigti visą naktį ir ryte grįžęs į nusikaltimo vietą. Atrakinus pensininkų namus, jų savininkas rastas gyvas – sėdintis ant lovos.

Kurį laiką dar blaškęsis nusikaltimo vietoje, J.Pauliukevičius surinko numerį 112 tik apie devintą ryto. Bylos duomenimis, kruvinieji įvykiai sugyventinių namuose buvo įvykę apie pirmą valandą nakties. Sąžinės prabudimui po aštuonių valandų įtakos turėjo galų gale įvykio vietoje pasirodžiusi motina. Ryte prisiminusi per miegus girdėtą sūnaus pasakojimą, ji atėjo patikrinti ir liepė kviesti greitąją bei policiją.

Tačiau duoti parodymus sūnaus teisme J.Pauliukevičiaus motina atsisakė, pasinaudodama įstatymų suteikta teise neliudyti prieš artimą žmogų.

Viskas per alkoholį

Kauno policija bei prokurorai baigė šio nusikaltimo tyrimą ir perdavė bylą teismui per 14 dienų. Tai labai reta išimtis. Kaip ir tai, kad nuosprendis J.Pauliukevičiui buvo paskelbtas vos už septynių mėnesių po nusikaltimo.

Anot teisėsaugininkų, išsiblaivęs jis labai gailėjosi dėl to, ką padarė. Ir jau per pirmąjį teismo posėdį atsiprašė ir Vytauto R., ir nužudytosios artimųjų.

Tačiau savo kaltę pripažino tik iš dalies. Esą šeimininkė pati jį išprovokavo, eilinį kartą nepagarbiai atsiliepusi apie jį. Ir net mesdama į jį dubenį. Tada jis ir griebęs ant stalo gulėjusį peilį, kurį, savo nelaimei, šeimininkas buvo radęs grybaudamas ir, nekreipdamas dėmesio į prietarus, parsinešęs į namus. Žudyti pastarojo, kuris trumpam juodu buvo palikęs vienus – greičiausiai išėjęs parūkyti, J.Pauliukevičius tikino nenorėjęs. Tačiau, kai šeimininkė tiesiog akyse pradėjo mėlti ir mirė, jis atsisukęs pamatė grįžusį jos sugyventinį. Pastarasis esą buvo su montiruote rankoje. Nors Vytautas R. teisme tai neigė, kaip ir savo užpuoliko žodžius, esą jis perrėžtu kaklu dar užsirūkė. Buvo linkęs jis teisinti ir savo sugyventinę – esą ši tik ragindavo J.Pauliukevičių susirasti darbą, o ne sėdėti jiems ant sprando, mintant iš jų pensijos.

Tądien šioje tragiškai pasibaigusioje užstalėje alaus bei degtinės „kokteilis“ buvo vartojamas visą dieną. 

Lemtinga klaida

Anot pažinojusiųjų nuteistojo aukomis tapusius sugyventinius, jie rūpinosi iš daugiavaikės šeimos kilusiu J.Pauliukevičiumi kaip anūku. Galimai jo gailėdami, galimai radę jauną talkininką ūkio darbuose, už kuriuos atsilygindavo vaišėmis, kurios neretai būdavo su alkoholiu. Ir tai tapo lemtinga šių pensininkų, kurie charakterizuojami kaip ramūs žmonės, klaida.

Apsigyventi J.Pauliukevičiui po savo stogu jie leido likus porai savaičių iki tragedijos. Deja, globotinis, nuo mažens matęs girtaujantį bei smurtaujantį tėvą, tą lemtingą vakarą pranoko net jį.

Moralinio atlygio iš J.Pauliukevičiaus reikalavo tik Airijoje gyvenanti nužudytosios dukra, nedalyvavusi nė viename teismo posėdyje – jai atstovavo advokatė. Vytautas R., kuriam per plauką pavyko išvengti sugyventinės likimo, jokio ieškinio nepareiškė, nors po patirtos traumos šiandien sunkiai kalba, pakitęs ir jo balso tembras. 

Ketina nuosprendį skųsti

Skelbiant nuosprendį J.Pauliukevičiui, dalyvavo tik jo motina su ja atlydėjusiu vyriškiu. Abu piktinosi, kodėl šiai bylai toks dėmesys. "Yra rimtesnių dalykų. Kokia čia tragedija?!" – purkštavo J.Pauliukevičiaus motina, kurios sūnus, kaip įmanydamas, slėpė veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų.

Tačiau teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Arūno Paštuolio kolegija konstatavo, kad J.Pauliukevičius tyčia nužudė Reginą N. ir, slėpdamas šį nusikaltimą, pasikėsino nužudyti ir jos sugyventinį. Cituoti pastarojo parodymai teismui, kad eidamas link jo su peiliu, J.Pauliukevičius teigė, jog jam gyvo liudininko nereikia. Be to, užrakindamas savo aukas, jis išsinešė ir šių mobiliuosius telefonus.

Tačiau J.Pauliukevičiui skirta beveik minimali bausmė, numatyta už šį nusikaltimą. Atsižvelgta į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą ir tai nebuvo iš anksto planuotas, o spontaniškai padarytas nusikaltimas.

"Tikėtina, kad tai bus jam pamoka ir jis grįš pasitaisęs", – teigė teisėjų kolegijos pirmininkė J.Jakubonienė.

Iš nuteistojo nepriteistas joks atlygis ir už jam skirtą valstybės advokatą. Tačiau jis turės sumokėti nužudytosios dukrai 200 eurų - už šios išlaidas advokatei bei beveik du tūkstančius eurų - už motinos laidotuves. Prašė velionės dukra kompensuoti ir jos išlaidas už motinos ketvirtines. Tačiau šis jos prašymas buvo atmestas, perpus sumažinus ir prašomo moralinio atlygio sumą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dukters ir motinos santykiai nebuvo artimi.

Pasiteiravus J.Pauliukevičiaus, ar jis skųs nuosprendį, kurio klausydamasis jis nervingai grąžė rankas, šis linktelėjo galvą.