Žudiku tapęs plėšikas sulaukė bumerango

Gyvybės kaina – 3 tūkst. eurų

Kaip jau rašyta, vos keturių klasių išsilavinimą turinčio, tačiau iki šio nemažą atgarsį sukėlusio nusikaltimo jau du kartus – už vagystę bei apiplėšimą teisto L.Majaucko auka tapo buvusi 6-osios vidurinės mokyklos istorijos ir geografijos mokytoja Albina Pricevičienė, kuriai netrukus turėjo sukakti 88-eri.

Tą lemtingą dieną, lydima sūnaus, ji atvyko į minėtame prekybos centre esantį banko „Swedbank“ skyrių – pasiimti iš sąskaitos pinigų. Ten pat tuo metu lankėsi ir niekur nedirbęs, vos prieš pusmetį į laisvę iš įkalinimo įstaigos paleistas L.Majauckas su savo drauge.

Stojęs prieš teismą jis teigė esą jiedu su Sandra norėję čia išgryninti terminale pasiimtą paskolą. Tačiau A.Pricevičienės sūnus, pripažintas šioje byloje nukentėjusiuoju, pasakojo, kad minėta tamsaus gymio pora iš pat pradžių elgėsi įtartinai – dėjosi vienas kito nepažįstantys ir tik kartkartėmis pašnibždomis persimesdavę vienu kitu žodeliu. Deja, jis to tada nesureikšminęs.

Minėta pora staiga išdygo lyg iš po žemių, kai mamai pasiėmus banke 3 tūkst. eurų, jiedu jau išeidinėjo iš „Molo“.

Pamatęs, kad močiutė griūna, iš karto paleidau rankinę. Aš tikrai nusipelniau bausmės, bet tikrai nesitikėjau tokios baigties.

Turėjo ir dujų balionėlį

„Tą stiprų teisiamojo timptelėjimą už mamos, kuri buvo įsikabinusi man į parankę, rankinės rankenos pajutau ir aš. Ir netrukus pamačiau jį bėgantį, kažką turint rankoje. Galvojau, kad tai gali būti taip sunkiai mamos uždirbti pinigai, todėl puoliau jį vytis. Tačiau netrukus pajutau, kaip pradėjo traukti kojos raumenis, todėl, nusivijęs bėglį iki pusės K.Baršausko gatvės, pradėjau šaukti: Žmonės, laikykite vagį!“ – pasakojo teisme septintą dešimtį pradėjęs aukos sūnus. Bėglį dar bandė vytis į jo pagalbos šauksmą sureagavęs dviratininkas. Tačiau šiam beveik jį pavijus, buvo papurkšta dujų.

Grįžęs atgal į įvykio vietą, užpultosios sūnus teigė radęs mamą gulinčią ant grindinio. Jos galvoje buvo kumščio dydžio gumbas. Aplink buriavosi jai greitąją jau iškvietę žmonės.

Atvykę medikai primygtinai reikalavo, kad mama važiuotų su jais į Klinikas. Ši, kaip visada nelabai norėjo, nors ir skundėsi, kad labai skauda galvą. Tačiau sūnui pavyko ją įkalbėti.

Po trijų dienų, kai sūnus vėl atėjo į Klinikas aplankyti mamos, ši jau buvo su deguonies kauke, o prie jos lovos stovėjo gausus būrys medikų.

Ieškojo aukų ir „Akropolyje“?

Konstatavus staigų pablogėjimą, nukentėjusiojo mama buvo nuvežta į reanimaciją. Čia ji praleido kelias savaites. Ir dar buvo sugrąžinta atgal į skyrių – jau su valgymo bei kalbos funkcijų sutrikimu.

„Medikai teigė daugiau niekuo padėti negalintys. O ankstų rugpjūčio 9-osios rytą mums buvo pranešta, kad ji mirė“, – pasakojo velionės sūnus.

Teismo medicinos ekspertai konstatavo tiesioginį ryšį tarp A.Pricevičienės mirties ir per išpuolį prie „Molo“ patirtos traumos.

Pasikėsinimu ją apiplėšti bei nužudymu iš savanaudiškų paskatų kaltinamas L.Majauckas buvo sulaikytas tik už mėnesio po įvykdyto nusikaltimo, kai paskelbus jo paiešką, buvo atpažintas beslampinėjantis po „Akropolį“. Neatmetama, kad ieškodamas naujų aukų.

Prieš mėnesį L.Majauckas išgirdo jau trečią nuosprendį – už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo platinti. Už tai, kad buvo sulaikytas prie liūdnos reputacijos Partizanų gatvės bendrabučio kartu su nuo narkotikų, įsigytų Kauno autobusų stotyje, apsvaigusiu asmeniu. Pas L.Majaucką tada rastas švirkštas su metamfetaminu. Atsižvelgiant, kad ir teisiamas dėl šio nusikaltimo jis buvo linkęs pripažinti savo kaltę ir gailėtis, jam buvo skirta tik 26 parų arešto bausmė.

Bandė išsukti ir save, ir draugę

Teisiamas dėl žmogžudystės prie „Molo“, L.Majauckas pripažino tik kaltinimą dėl pasikėsinimo apiplėšti.

„Taip, aš plėšiau iš tos močiutės rankinę – timptelėjau tik kartą. Bet nesitikėjau, kad ji nugrius ir net žus. Labai gailiuosi ir noriu atsiprašyti nukentėjusiojo. Tie pinigai nėra verti žmogaus gyvybės“, – toks buvo teisiamojo, kuriam, pagal pareikštą kaltinimą, gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos, monologas. Tik neaišku, ar paties sugalvotas, ar pakuždėtas advokato.

„Pamatęs, kad močiutė griūna, iš karto paleidau rankinę. Aš tikrai nusipelniau bausmės, bet tikrai nesitikėjau tokios baigties,“ – vėl kartojo L.Majauckas, besąlygiškai sutikęs ir su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu už medikų pastangas išgelbėti jo aukos gyvybę, ir su šios sūnaus ieškiniu dėl patirtos turtinės žalos, lankant mamą ligoninėje bei ją laidojant, kuris viršija 3 tūkst. eurų. Jokio moralinio atlygio velionės sūnus iš teisiamojo neprašo. Kodėl, jis ketino paaiškinti per baigiamąsias kalbas, tačiau šioms vykstant nedalyvavo.

Buvo linkęs L.Majauckas neigti ir, kad buvęs nusikaltimo metu apsvaigęs nuo toksinių psichiką veikiančių medžiagų. Nors, anot kartu su juo buvusios Sandros, jis ir tądien buvo prisiuostęs klijų, ką darė iki šio įvykio kasdien – beveik porą mėnesių.

Tačiau L.Majauckas tikino, kad, nors iš Sandros sužinojo, kad močiutė turi daug pinigų, esą atimti senolės rankinę draugė jam neliepusi. Tai jis sugalvojo pats. Nors, atvertus jo bylą, Sandra dingo kaip į vandenį – policijos pareigūnams jos rasti ir atvesdinti į teismą nepavyko.