A. Gedutis: filosofija – priešnuodis nuo informacijos triukšmo viešojoje erdvėje

Kuo Jums ypatinga ir brangi Klaipėda?

Banalus atsakymas – man svarbi Klaipėdos gamta. Kitur Lietuvoje nėra tokio didelio vandens telkinio, nėra tiek daug vietų, kur galėtum važinėti dviračiu, vaikščioti gryname ore. Be to, man tinka ir Klaipėdos dydis. Čia daug lengviau ir paprasčiau negu Vilniuje auginti vaikus. Mano bendraamžiai, bendramoksliai, kurie liko Vilniuje, turi daug vargo vežiodami vaikus į darželius, mokyklas, būrelius, toks jų gyvenimas man neatrodo simpatiškas.

Buvote „Klaipėda – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadoriumi. Kaip žinia, laimėjo Kaunas. Kaip manote, ko pritrūko Klaipėdai?

Aš nemanau, kad Klaipėdai kažko trūko. Kiekvienas miestas turėjo, ką pasiūlyti. Vienas labiau orientuotas į regioną, t. y. Klaipėda, Palanga, Nida, šiek tiek Kretinga, Gargždai, Šilutė. Kitas – pats savaime tam tikras traukos centras. Žvelgiant visiškai objektyviai, tai Kaune didesnė kultūrinių institucijų ir kultūros žmonių koncentracija. Spėju, kad pasirinktas saugesnis variantas. Nemanau, kad Kaunas Klaipėdą „nunešė juodai“ – į „vienus vartus“.

Esate filosofijos mokslų daktaras, kodėl pasirinkote šią sritį?

Norite didingo atsakymo ar sąžiningo? (šypsosi) Didingas būtų, kad nuo vaikystės svajojau būti filosofu, bet tai nebūtų tiesa. Iš tikrųjų tai buvo atsitiktinumas. Neįstojau į anglų kalbą – „susimoviau“ per anglų kalbos specialybės egzaminą, kitas pasirinkimas buvo filosofija...

Anglų filologija ir filosofija labai skirtingi dalykai. Kodėl filosofija buvo variantas „B“?

Nebuvau išskirtinis, lyginant su dabartiniais studentais. Studijų kryptį rinkausi, atsižvelgdamas į išlaikytus egzaminus. Jeigu nenori laikyti matematikos, biologijos, chemijos, lieka nedidelis pasirinkimas. Jei neklystu, be matematikos, į psichologiją, sociologiją įstoti nebuvo galima. Lieka istorija, teisė, filosofija, filologija ir bibliotekininkystė. Teisės studijų nesinorėjo, anglų kalba atkrito, o likusius prioritetus sudėliojau taip – filosofija, istorija, bibliotekininkystė.

Kokia yra dabartinė Jūsų veikla universitete?

Nemažą dalį laiko „suvalgo“ logikos paskaitos. Istorijos ir archeologijos doktorantams dėstau kursą, kuris vadinasi „Mokslo filosofija ir metodologija“. Tai specifinis dalykas, kuris įdomus tiems, kurie rimtai imasi mokslinio darbo. Bandome aiškintis, kas yra mokslas, koks šio žinojimo būdo išskirtinumas, kuo socialiniai ir humanitariniai mokslai skiriasi nuo kitų ir t. t. Didelė mano darbo dalis skirta mokslinei veiklai, kurios studentai nemato, apie ją galima tiktai pasiskaityti profesinėje literatūroje.

Ar gyvenime pritaikote logikos mokslą?

Susidūrus su nuomonių skirtumais nuolat tenka argumentuoti. Vieni argumentai yra geri, kiti – ne tokie geri, treti iš viso neleistini logikos požiūriu. Aristotelis buvo įsitikinęs, kad logika turėtų būti disciplina numeris vienas. Nuo jos turėtų prasidėti visos studijos. Be to, jis teigė, kad logika yra instrumentas, mokantis taisyklingai mąstyti, samprotauti. Kai to išmoksti, galvoti apie logikos taisykles nebereikia, tiesiog jas automatiškai taikai praktikoje.

Minėjote, kad užsiimate moksline veikla, kurios studentai nemato, kokia ji?

Mano mokslinė karjera, kuri dažniausia nėra tiesiogiai susijusi su paskaitomis, juda dviem skirtingomis kryptimis. Viena jų – tai, ką galima įvardyti mokslo filosofija, tiksliau, humanitarinių ir socialinių mokslų vertinimo praktikos ir kriterijai. Kita kryptis – miesto studijos, pirmiausia siejamos su Klaipėda. Man aktualūs keli aspektai: Klaipėdos kultūra, urbanistika, miesto garsovaizdžiai. Keli tekstai publikuoti žurnale „Sociologija: mintis ir veiksmas“ bei kolektyvinėje monografijoje „Klaipėdos diskursai 1990–2010“. Šiuo metu rengiu straipsnį apie Klaipėdos garsus, kuriame mėginu išsiaiškinti, kaip Klaipėda „skamba“, koks klaipėdietiško garsovaizdžio išskirtinumas, kaip miestiečiai suvokia miesto garsus. Iš žmonių, kurie veikia vienoje ar kitoje srityje, įdomu imti interviu, nes jie gali papasakoti dalykų, kurių tu niekada ir niekaip nesužinosi. Surinkta informacija padeda pasakoti, parodyti, rekonstruoti, kas vyko, kas pasikeitė.