Kai darai – tai ir padarai

Kauno vadovams svarbūs Kauno žmonės. Kaunas rūpinasi neįgaliaisiais ir kasmet skiria jų problemoms spręsti vis daugiau dėmesio. Žinau tai, nes kiek rašau raštų dėl vienų ar kitų problemų, į juos miesto vadovai nežiūri pro pirštus. Mieste pastaruoju metu įrengta nemažai garsinių šviesoforų, tad neįgalieji ir silpnaregiai vaikščioti dabar gali gerokai drąsiau ir saugiau.

Tačiau darbų, kuriuos būtina nuveikti, dar tikrai yra nemažai. Kadangi gyvenu aklųjų mikrorajone, Žaliakalnyje, galiu konstatuoti, kad ne visos jo gatvės yra apšviestos, o mes norime, kad žmonės jaustųsi laisvai ir saugiai grįždami po darbo, kad nusikalstamumas ne augtų, o mažėtų.

Didelė problema – automobilių parkavimas. Mašinos paliekamos bet kaip ir bet kur, neretai ant šaligatvių, tad ne tik neįgaliesiems, bet ir visiems kitiems būna sunku praeiti. Vairuotojai piktinasi ne tik parkavimo vietų stoka, bet ir įvažiavimais į kiemus, kur neretai daugiau duobių, nei asfalto...

Dar viena miesto bėda – aplinkos pritaikymas neįgaliesiems. Žmonėms su regos ar judėjimo negalia nepritaikyti nei baseinai, nei sporto salės, nei maniežai, nei kai kurie visuomeninės paskirties pastatai – nepritaikyti įvažiavimai, nėra pantusų ar liftų, kad neįgalieji galėtų ten be problemų patekti.

Su mano tiesioginiu darbu susijęs ir man bene aktualiausias klausimas –neįgaliųjų sportas. Silpna Lietuvos ekonomika ir nepakankama teisinė bazė trukdo realiai užtikrinti lygių galimybių ir nediskriminacinį neįgaliųjų fizinio ugdymo ir sporto politikos įgyvendinimą. Nuo regos sutrikimų kenčiantys, nuo kitokių negalių kenčiantys turi kur kas mažiau palankias sąlygas siekti sportinio meistriškumo bei sportuoti apskritai. Jiems reikia pritaikyto sporto inventoriaus, sporto bazių bei specialų pasirengimą turinčių trenerių, teisėjų, o kai kuriose sporto šakose ir pakoreguotų žaidimo taisyklių. Tą gali užtikrinti tik su konkrečios negalios sportininkais dirbanti organizacija.

Fizinio aktyvumo trūkumas yra visos dabartinės visuomenės problema. Kalbant apie regėjimo neįgaliuosius ji dar paaštrėja, nes jiems sportas – ne tik sveikatos palaikymo ir gerinimo priemonė, bet ir būdas realizuoti save, integruotis į neįgaliųjų bei sveikųjų žmonių visuomenę. Tai užimtumas, neretai atstojantis darbą, kurį, dėl negalios pobūdžio, darbdavių abejingumo bei netobulų įstatymų, žmonėms su negalia vis dar yra sunku gauti. Todėl galimybė sportuoti neįgaliesiems yra itin svarbi.

Ypač skaudu, kad neužtikrinamas aklųjų ir silpnaregių, neįgaliųjų vaikų dalyvavimas kūno kultūros pamokose bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Jie dažniausiai yra atleidžiami nuo kūno kultūros pamokų, o tai iš esmės yra neteisinga. Šiems vaikams nesudaromos programos, nesukuriamos sąlygos užsiimti sportine veikla. Vis sunkiau tampa sudominti jaunąją kartą sportu bei skatinti siekti aukšto sportinio meistriškumo. Šios problemos yra aktualios visos Lietuvos mastu.

Ypač sunku į sportinę veiklą įtraukti ar bent su ja supažindinti neįgaliuosius, gyvenančius atokiau nuo didžiųjų miestų. Ten nėra neįgaliesiems pritaikytų ir specifinius reikalavimus atitinkančių sporto bazių, nėra ir akliesiems ar silpnaregiams sportuoti reikalingo inventoriaus, nėra ir kompetetingų apmokamų trenerių. Todėl neįgaliesiems sportuoti tampa praktiškai neįmanoma. Net ir didžiuosiuose miestuose įsikūrę sporto klubai, išskyrus Vilnių, neturi sporto salės, tinkamos golbolui žaisti, dėl ko nukenčia šios sporto šakos plėtra, o Lietuvos rinktinė praktiškai neatsinaujina, neturi ir kitų sportinei ir administracinei veiklai vykdyti reikalingų patalpų.

Netgi ir oficialiai skelbiamoje informacijoje, Rinkimų komisijos puslapyje, Kauno miesto rinkimų apygardoje, iš 91 rinkimų apylinkės, į kurias žmonės ateina išreikšti savo pilietinę valią, net 37 apylinkės, deja, vis dar nėra pritaikytos neįgaliųjų poreikiams.

Gyvenime vadovaujuosi tokiu principu – niekada nežadu, jei nesu tikras, kad galėsiu pažadą išpildyti. Aš net stengiuosi per daug nešnekėti, o eiti ir daryti. Jeigu būsiu išrinktas į Kauno miesto tarybą, ieškosiu bendraminčių ir esu tikras – atsiras žmonių, kurie prisidės prie neįgalių kauniečių problemų sprendimo. Kasdien pats susidurdamas problemomis, jas tikrai puikiai žinau. Nesunku iškelti problemą, parodyti ją kitiems ir įrodyti, kad ją spręsti būtina.

Esu bendruomenės pirmininkas, seniūnaitis, ir mes tikrai daug nuveikiame. Požeminėse perėjose įrengtos vaizdo kameros, sutvarkytos miestiečiams, o taip pat ir žmonėms su negalia skirtos vaikų žaidimų, treniruoklių aikštelės, atnaujinti krepšinio aikštynai, nuveikta nemažai kitų darbų. Esu optimistas ir tikiu, jog jeigu turi viziją, noro dirbti, tai rezultatą pasieksi – aš tuo net neabejoju.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs. 1669471.