- KU inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
KU doktorantė dalyvavo „Jaunųjų vandenyno lyderių susitikime“ ir „OurOcean 2017“
-
KU doktorantė dalyvavo „Jaunųjų vandenyno lyderių susitikime“ ir „OurOcean 2017“
-
KU doktorantė dalyvavo „Jaunųjų vandenyno lyderių susitikime“ ir „OurOcean 2017“
-
KU doktorantė dalyvavo „Jaunųjų vandenyno lyderių susitikime“ ir „OurOcean 2017“
Rudenį Maltoje ketvirtą kartą vyko Europos Sąjungos (ES), padedančios aktyviai gerinti pasaulinio vandenyno ekologinę būklę, organizuota konferencija „OurOcean 2017“. Svarbi pasaulinė konferencija šiemet pirmą kartą vyko Europoje.
Čia svarstyti saugomų jūrų teritorijų, jūros taršos, žuvininkystės ir klimato kaitos klausimai. „OurOcean 2017“ konferencijoje dalyvavo viešojo ir privačiojo sektoriaus atstovai iš šešių pasaulio žemynų, kurie įsipareigojo daugiau nei 6 mlrd. eurų skirti geresnio ir tvaresnio jūrų bei vandenynų valdymui. Kitais metais (2018) konferencija, kur bus aptarti įsipareigojimų vykdymo rezultatai, vyks Indonezijoje.
„Vandenynai sudaro daugiau nei 70 proc. mūsų planetos ploto. Jie pagamina daugiausia deguonies ir sugeria 30 proc. išmetamo anglies dioksido. Vandenynams šiandien kyla įvairių grėsmių, tokių kaip tarša, klimato kaita, nelegali žvejyba, nusikalstama veika jūroje. Kasmet į jūrą patenka daugiau kaip 10 mln. tonų šiukšlių, iki 2050 metų mūsų vandenynuose gali būti daugiau plastiko negu žuvų“, – rašoma konferencijos apžvalgoje.
100 jaunųjų vandenyno lyderių iš viso pasaulio ieškojo sprendimų
Konferencijos metu Maltos universitete vyko „Jaunųjų vandenyno lyderių konferencija“, organizuojama ES ir Tvarios vandenynų sąjungos (angl. Sustainable Ocean Alliance). Viena iš 100 pasaulio atrinktų lyderių – prie jaunųjų lyderių komandos prisijungusi KU Ekologijos ir aplinkotyros doktorantė Donalda Karnauskaitė, aktyviai dalyvavusi kuriant ir įgyvendinant idėjas – jūros aplinkosaugos, mėlynosios ekonomikos vystymo ir darnios plėtros.
„Konferencijoje pristatėme savo asmeninius įsipareigojimus. Manasis susijęs su rengiama disertacija. Kuriu rodiklių rinkinį ir įrankį-skaičiuoklę, kurie prisidės prie jūrų ir vandenynų darnaus vystymosi bei vertinimo – aplinkos kokybės gerinimo, ekonomikos vystymo ir socialinės gerovės“, – mintimis dalijosi D. Karnauskaitė.
Didieji pokyčiai prasideda nuo mažų kasdienybės įpročių
Didžiosios tarptautinės vartojimo prekių bendrovės, tokios kaip „Procter & Gamble“, „Marks & Spencer, „Mars“, valstybinės ir kitos organizacijos, pranešė, kad per artimiausius metus gerokai sumažins plastiko naudojimą. Europos Komisija paskelbė, kad jos pastatuose Briuselyje gėrimų automatuose iki 2017 m. pabaigos nebeliks vienkartinių plastikinių puodelių, tai tik maža įsipareigojimų dalis.
„Net ir dideli pokyčiai prasideda nuo mažų kiekvieno žmogaus įpročių keitimo. Konferencijoje visi 100 jaunųjų dalyvių pasižadėjome ateityje nebenaudoti plastikinių šiaudelių. Kodėl? Kas sekundę į mūsų jūras patenka 400 kg plastiko, 10 milijonų tonų kasmet. Šį plastiką praryja įvairūs jūrų gyvūnai, žuvys, vėliau tai gali patekti ir į mūsų lėkštes. Viena jaunųjų mokslininkų grupė atliko eksperimentą – per valandą Maltos paplūdimyje surinko 25 kg šiukšlių, kurias daugiausia sudarė plastikas, nemažai aptikta plastikinių šiaudelių. Ar žinote, kad šiaudeliai vandenyje suyra tik po 200 metų. Tad sunku įsivaizduoti, kad ateityje plastiko jūrose gali būti daugiau nei žuvų. Įdomu tai, kad dabar plastiko dalelių atrandama net lietaus vandenyje“, – pasakojo D. Karnauskaitė.
KU doktorantė papasakojo, kad konferencijoje „OurOcean“ pristatyta nemažai įvairių įsipareigojimų ir įkvepiančių sėkmės istorijų. Šešiolikmetė iš Indonezijos, Balio salos, kartu su seserimi inicijavo projektą „Sudie plastikiniai maišeliai“ (angl. Bye bye plastic bags), kurio idėja – paskatinti žmones atsisakyti plastikinių maišelių. „Jauni žmonės yra užsidegę, motyvuoti ir turi teigiamo maksimalizmo prisidėti prie mūsų planetos gerovės pyoselėjimo. Tad, manau, šviesti globalių problemų klausimais svarbu nuo vaikystės – tai mūsų mokytojų, tėvų ir visuomenės pareiga. Prisimenu, kad mokykloje mokiausi, jog mūsų planetos plaučiai yra Amazonės miškai. Taip, jie yra svarbūs, o kiek svarbūs yra mūsų vandenynai? Argi ne jie yra „mūsų planetos plaučiai“? Juk būtent jie teikia mums didžiąją dalį deguonies. Vandenynas aprūpina mus maistu, vaistais ir nesvarbu, kur mes gyvename, – arti jo ar ne“, – teigė doktorantė.
Kviečiame žiūrėti Donaldos Karnauskaitės filmuką „Tu gali tai pakeisti“ (angl. You can make a difference), pristatytą Jaunųjų vandenyno lyderių konferencijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konferencija „GERVĖ 2024“
Aplinkos ministro S. Gentvilo pranešimas, dėmesys dirbtiniam intelektui ir žalioji išmanioji statyba Lietuvoje ir pasaulyje ...
-
Kviečiame įmones dalyvauti nuotolinėje konferencijoje „SKAITMENIZUOK'IS 2024“
Balandžio 18 d. (13:00 val.) Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su EnterpriseEurope Network Lietuva tinklu beiskaitmeninių technologijų sektoriaus (DigiTech) asociacija INFOBALT,kviečia dalyvauti įmones nuotolinėje konferencijoje „SKA...
-
Marketingo vadovų klubo susitikimas, 55-ąjį jubiliejų mininčioje, Birštono sanatorijoje „Versmė“
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (KPPAR) veikiantis Marketingo vadovų klubas vasario 22 dieną pakvietė klubo bei Kauno rūmų bendruomenės narius į susitikimą, kuris vyko Birštone, sanatorijoje „Versmė“ . ...
-
Dalyvaukite geriausioje „debesų kasyboje“ 2024-aisiais ir užsidirbkite pinigų iš namų1
Įžengus į naujus metus vis daugiau žmonių ieško būdų gauti pasyvias pajamas iš namų, o debesies kasyba tampa labai populiariu pasirinkimu. Net jei esate naujokas, galite lengvai užsidirbti pinigų iš debesies kasybos. ...
-
Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmuose lankėsi Indonezijos Respublikos ambasadorė
Vasario 14 dieną iš anksto suplanuoto vizito į Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmus atvyko Jos Ekscelencija Indonezijos Respublikos ambasadorė Dewi Savitri Wahab su savo komanda. ...
-
Kauno PPA rūmuose lankėsi Indijos Respublikos ambasadorius
Vasario 23 dieną Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (KPPAR) apsilankė J. E. Indijos Respublikos ambasadorius DeveshUttam su delegacija. Tai – pirmasis ambasadoriaus vizitas Kaune nuo tada, kai 2023 metais Vilniuje atidaryta Indijos Respubliko...
-
Apdovanoti konkurso „Sukurta Kauno rajone 2023“ laureatai
Sausio 25 d., ketvirtadienio vakarą, Raudondvario menų inkubatoriuje apdovanoti 11 sėkmingiausiai 2023-aisiais dirbusių Pakaunės įmonių atstovų tarp kurių – devintąjį kartą vykusio konkurso „Sukurta Kauno rajone 2023“ laureatai &n...
-
Jonavos filialo šventiniame renginyje „Palydėjus 2023-uosius“ pagerbti Jonavos sėkmingiausi verslai
Sausio 25-ąją Jonavos kultūros centre vyko Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Jonavos filialo verslo bendruomenės šventinis vakaras „Palydėjus 2023-uosius“. Į iškilmingą renginį gausiai susirinkusius verslo ats...
-
Enterprise Europe Network – nauji kontaktai jūsų verslo plėtrai visame pasaulyje
Enterprise Europe Network (EEN) – didžiausias verslo paramos tinklas, jau 15 metų sėkmingai veikiantis visame pasaulyje (daugiau nei 40 šalių), apimantis daugiau nei 450 partnerių organizacijų ir tūkstančius ekspertų&n...
-
Technologijos nestovi vietoje: kas naujo Lietuvos rinkoje?
Keliais pastaraisiais dešimtmečiais technologijų srityje stebimi spartūs pokyčiai – vis daugiau ir daugiau žmonių gali naudotis pačiais įvairiausiais palengvinimais kasdieniuose darbuose ir ne tik. Pastebime, kad modernių prietaisų savyb...