T. Lileikienė: neužtenka norėti – reikia veikti

Kandidatė į Kauno miesto savivaldybės tarybą Toma Lileikienė - ilgametė savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos, Švietimo ir ugdymo skyriaus darbuotoja. Ji yra socialinių mokslų daktarė, docentė, Lietuvos socialdemokratų partijos ir  Lietuvos politkalinių ir tremtinių sąjungos narė, pripažinta nukentėjusi nuo 1939 - 1990 metų okupacijos. Už nuopelnus švietimo srityje apdovanota Didžiojo  Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino  I  laipsnio medaliu. Įvairių šalies ir tarptautinių projektų dalyvė, daugelio knygų ir metodinės literatūros vaikams ir mokytojams  autorė. Skaito paskaitas studentams, vadovauja  bakalaurų ir magistrų darbams.
Su kandidate į Kauno miesto savivaldybės tarybą Toma LILEIKIENE kalbėjosi dr. Dėja AUKŠTKALNYĖ.

- Iki atvykstant  į Kauną Jūsų kelias vingiavo įvairiomis Lietuvos vietovėmis. Papasakokite, kur dirbote iki šiol.
- Gimiau Rusijoje, Pečioros mieste, politinių  kalinių ir tremtinių šeimoje.  Seneliai parsivežė į Lietuvą ,kai man buvo pusantrų metukų. Augau ir mokiausi Utenos mieste. Nuo pat vaikystės svajojau būti mokytoja. Baigusi Vilniaus pedagoginį  institutą ir įgijusi matematikos mokytojos specialybę dirbau i Utenos rajono Ilčiukų aštuonmetėje , Vyžuonų ir Utenos 4-oje vidurinėse  mokyklose matematikos mokytoja. Vėliau mane  pakvietė dirbti į Utenos Švietimo skyrių mokyklų inspektore. Į Kauną atvykau 1992metais. Švietimo ir mokslo ministerijai rekomendavus tęsiau inspektorės darbą miesto Švietimo ir ugdymo skyriuje. Keletą metų dirbau vedėjo pavaduotoja. Tęsiau mokslinį darbą, dėsčiau  Kauno technologijos ,  Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos universitetuose. 1997metais įkūriau Kauno būsimųjų pedagogų klubą , kuris vėliau tapo
Vytauto Didžiojo Universiteto dalimi.

- Kada ir kur apsigynėte daktaro disertaciją? Kodėl Jums tai buvo svarbu?
-Prieš pat paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę dalyvavau probleminiuose kursuose Vilniuje. Šiems kursams vadovavęs  profesorius Juozas Vaitkevičius  pasiūlė man  rašyti mokslinį darbą .Vilniaus universitete išlaikiusi kandidatinius egzaminus, pradėjau  eksperimentą - įkūriau  Utenos būsimųjų pedagogų klubą,  į kurį įsijungė  mokiniai ne tik iš Utenos, bet ir iš Anykščių , Molėtų , Zarasų , Rokiškio , Biržų. Šiai veiklai pritarė ir talkino profesoriai  Meilė Lukšienė, Juozas Vaitkevičius ir kiti mokslininkai, Švietimo ir mokslo ministerija, Šiaulių ir Vilniaus pedagoginių ,  Vilniaus universiteto  vadovai , dėstytoja. Šio klubo dvyliktokai ( pasitikrinę per trejus metus tinkamumą pedagogo profesijai ) pirmieji Lietuvoje laikė brandos egzaminus kartu su stojamaisiais į  pedagogines specialybes , dalyvaujant dėstytojams Utenos mieste.

- Kuris darbas Jums labiau prie širdies: dėstytojos ar švietimo administratorės? Kaip suderinate šias sritis?
-Švietimo administratorės darbas buvo tiesioginis ir jam  atidaviau beveik visus savo  veiklos metus. Mėgstu šį darbą,  kiekviena  diena čia pilna netikėtumų , netrūksta įtampos ir nestandartinių  situacijų. Tenka bendrauti su įvairiais žmonėmis.
Tačiau negalėčiau pasakyti, kad ir darbas  su studentais  yra ne prie širdies. Studentai  šiandien kitokie, jie naudojasi neaprėpiamomis  technologijų, literatūros, kelionių galimybėmis. Dirbti su jais  yra įdomu ir naudinga, nes visą laiką esi sparčiai tobulėjančioje ir nuolatinio  mokymosi  aplinkoje. Turiu galimybę perteikti savo švietimo vadybos žinias, kartu su studentais analizuoti mokymo ir mokymosi  proceso organizavimą, taikant inovatyvius metodus ir kt. Abi šios darbo sritys taip susijusios , kad nežinau , kuri svarbesnė, nors administratore negimiau, bet tapau .

- Kasdien bendraujate su jaunais žmonėmis. Kokias jų problemas įžvelgiate ir kaip padėtumėte jas spręsti?
- Jaunam žmogui svarbiausia atrasti save. Dabar  gyvenimas yra dinamiškas ir tolesnis  kelias atsiskleidžia  ne iškart. Bet ar mes, suaugusieji,  dažnai pagalvojame, kokį iš tikrųjų norime turėti jaunimą? Pasitelkus bendruomenę, mokyklą, biblioteką, seniūniją, reikėtų  jauniems žmonėms sudaryti sąlygas burtis į socialiai aktyvią, kultūringą, atvirą visuomenę, skatinti jų organizacijų kūrimąsi, padėti įgyvendinti jų  projektus, spręsti jaunimo nedarbo problemą.

- Ar Kaunas, Jūsų nuomone,  perspektyvus miestas jaunimui? Kas padėtų jam tapti europiniu, klestinčiu miestu?
-Žinau , kad jaunimas labai myli savo miestą ir  su viltimi žvelgia  į ateitį. Šiandien svarbu Kaune  išlaikyti talentingiausius žmones, užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę.  Miesto įvaizdis nėra labai geras.  Todėl vis svarbesni tampa tokie veiksniai, kaip kūrybingumą skatinanti aplinka, verslumas,  kultūros centrų ir universitetų lygis, privataus kapitalo rinka. Reikėtų labiau populiarinti miestą užsienyje, tiesti naujus kelius, mažinti užterštumą, rengti tarptautinius kongresus, parodas ir sporto varžybas, kviesti pasaulinio lygio kultūros atstovus,  daugiau dėmesio skirti menininkams, mokslininkams, visiems kūrybingiems žmonėms.

-Esate kandidatė į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Kokios problemos mieste jus labiausiai jaudina?
- Į rinkimus einu žinodama, kad teks nuveikti nemažai darbų, įgyvendinant švietimo reformą mieste. Turiu profesinės patirties, norėčiau ją panaudoti. Svarbu pereiti prie švietimo struktūros , grindžiamos ne uždarų  mokyklų tipais , bet diegiant bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas , modulius , didinant mokinių mobilumą renkantis profesiją, jungiant formalųjį ir neformalųjį švietimą ir savišvietą, mokyklas atveriant darbo rinkai, išplėtojant jų socialines ir kultūrines funkcijas. Ar šiandien saugus vaikas, studentas, mokytojas, dėstytojas, ar saugi pati mokykla?  Ar jaunam pedagogui yra galimybė įsidarbinti švietimo įstaigoje ? Kaip dėl mažėjančio mokinių skaičiaus  bus sprendžiamas mokytojų nedarbas? Ar bus perimta pažangi Europos šalių patirtis nuolat gerinant studijų ir mokslo kokybę? Ar bus išspręstas vietų trūkumas ikimokyklinėse įstaigose? Ar renovacija pasieks visas švietimo įstaigas? Ar bus mažinimas pernelyg didelis mokinių mokymosi krūvis? Kaip kovosime su  žalingais vaikų įpročiais - rūkymu, alkoholizmu, narkomanija? Ar bus atnaujinta mokinio krepšelio metodika? Tai klausimai kurie jaudina  mane , Kauno pedagoginę bendruomenę ir visuomenę. Žinoma, labai svarbios ir tokios sritys, kaip pragyvenimo lygis,  parama socialiai pažeistiems žmonėms,  sveikatos apsauga, miesto įvaizdis , ekologinės problemos,  statybos, jų skaidrumas ir kt.

-Užauginote du sūnus. Ką galėtumėte patarti jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus šiais nelengvais laikais?
-Abu mano sūnūs – Rimantas ir Vytautas jau yra baigę  mokslus -  vienas aktorius, kitas medikas. Turiu su kuo pasitarti, pabendrauti  ir  padiskutuoti . Jie tiki manimi , o aš - jais. Augdami vaikai prabangos neturėjo, rūpesčiais dalindavomės kartu, tarp mūsų nebuvo melo, mokiau tiesos, kad ir kokia ji būtų – saldi ar karti , mokiau nuoširdumo  ir meilės vieni kitiems. Būdama mama  jaunoms  šeimoms norėčiau palinkėti to paties  - tegul jūsų vaikai auga mylimi ir laimingi ,gal ir nelengvais laikais, tačiau išmokę tiesos ir šilto  bei tikro bendravimo su jumis.

- Koks  Jūsų rinkiminis šūkis?
- Mano šūkis labai aiškus ir konkretus: „Sutelkime jėgas mokslui, švietimui ir kultūrai. Neužtenka norėti - reikia veikti.“
Kaip Socialdemokratų partijos atstovė noriu padėti spręsti miesto švietimo problemas. Turiu sukaupusi didelės patirties šiuo klausimu ir  turiu jėgų dirbti miesto labui! Nelikite abejingi – balsuokite,  ir mes dar daug ką nuveiksime!

Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP Kauno m. skyriaus politinės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr.  1337228