Emigrantai ilgisi tautinių motyvų

Klaipėdietė Irena Ungaro Kultūrpolio kiemo dirbtuvėlėse kryželiu siuvinėja Klaipėdos krašto tautinių kostiumų detales. Pasak tautodailininkės, smalsuolių, besidominčių jos darbu, netrūksta. Esą bene labiausiai tautiniais kostiumais domisi į tėvynę paviešėti sugrįžę emigrantai.

Kultūrpolio kieme pro langą matyti dirbtuvėse prie siuvinio palinkusi tautodailininkė, mažais dygsniais kryželiu siuvinėjanti Klaipėdos krašto moteriško kostiumo atributą – delmoną, tokią specialią puošnią kišenėlę.

Moters teigimu, pasižiūrėti, kaip ji dirba ir pasidžiaugti jau pasiūtais įspūdingais tautiniais kostiumais, užsuka nemažai žmonių, tarp jų – gausu emigrantų.

Tautodailininkė atkreipė dėmesį, kad būtent emigrantai labai domisi galimybe įsigyti tautinį kostiumą – kas vestuvėms, kas šiaip kokiai nors iškilmingesnei progai pasipuošti, kas įsigyja kaip palikimą vaikaičiams.

"Užsuko toks vienas jaunas vyras, dirbantis Norvegijoje, ir pasakojo, kad per vieną kažkokią šventę buvo priverstas puoštis norvegiškais tautiniais rūbais. Jis sakė, kad buvo nusiminęs ir ateityje planuoja įsigyti bei į Norvegiją nusivežti lietuvišką tautinį kostiumą", – pasakojo I.Ungaro.

Mažiems vaikams kostiumus esą užsako rečiau, pastarasis atvejis buvo, kai lietuvė emigrantė iš Kolumbijos įsigijo tautinį kostiumą savo dukrytei.

Norint pasiūti tautinį kostiumą, reikia žinoti daug niuansų. Kai kurie tautiniai kostiumai siuvami iš fabrikuose austų audinių, jie yra pigesni, kiti – iš senoviniu būdu austų staklėmis. Šių kaina jau siekia nuo tūkstančio eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių