Festivalyje Klaipėdoje – H. Goebbelsas ir jo unikalieji „Stifterio daiktai“

  • Teksto dydis:

Šiemet neįprastai į ankstyvą rudenį įbridęs prasideda Klaipėdos koncertų salės rengiamas šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“. Neįprastoje vietoje – Klaipėdos „Švyturio“ arenoje – kitą savaitę vyks pirmieji jo renginiai.

Naujas vėjas medijų amžiuje

Tai unikalioji Heinerio Goebbelso instaliacija-spektaklis „Stifterio daiktai“ / „Stifters Dinge”, kurią publika galės pamatyti rugsėjo 7 d. 18.30 val. bei rugsėjo 8 d. 17.30 ir 21 val. Dar anksčiau, rugsėjo 4-ąją 17.30 val. Klaipėdos koncertų salėje vyks susitikimas su jos autoriumi – žymiu vokiečių  režisieriumi ir kompozitoriumi H.Goebbelsu. Svečią kalbins kompozitorius Mindaugas Urbaitis.

H.Goebbelsas laikomas vienu įdomiausių Europos muzikinio teatro novatorių, kurio kūrybos neįmanoma įsprausti į jokias kategorijas. Pasak H.Goebbelso, jis sąmoningai stengiasi plėsti teatro meno ribas, keisti ar provokuoti žiūrovų suvokimą. Muzika šiais laikais yra benamė, todėl jis kviečia kompozitorius atsikratyti tradiciniu subjektyvizmu paremto genijaus stereotipo ir įsiklausyti į garsų įvairovę – naują vėją, pučiantį šiame medijų amžiuje. H.Goebbelsas nepripažįsta nusistovėjusių tiesų, juolab nelaiko savęs naujosios muzikos autoriumi, besiremiančiu tradiciniais šablonais. Šio menininko sprendimus lemia amžinas smalsumas ir patirtis. Išsiraizgiusiame dabarties kultūros kraštovaizdyje jis geba atrasti daugybę išeičių ir slaptų durų, dėl to neįmanoma apibrėžti ar sunorminti jo kūrybos, o tai padeda jo darbams ilgam išlikti visuomenės akiratyje.

H.Goebbelso nuomone, jo estetiniam išsilavinimui įtakos turėjo muzika, radijas ir vaizdiniai menai. Būdamas studentas jis nemėgo teatro, tik gerokai vėliau pradėjo suvokti jo specifiką, pajusti skleidžiamą energiją ir įtampos didingumą.

Kertinė ašis – mechanika

Instaliacija-spektaklis „Stifterio daiktai“ – tai kompozicija penkiems fortepijonams be pianistų, pjesė be aktorių, performansas be atlikėjų, kitaip tariant, tai projektas be dalyvių. Tai publikos kvietimas įžengti į kvapą gniaužiančią erdvę, kupiną garsų ir vaizdų, kvietimas regėti ir klausytis. Projekto sumanymas sukasi aplink daiktų suvokimą. Daiktų, kurie teatre dažnai yra tik vaidinimo dalis ar dekoracija ir atlieka tik vaizdavimo vaidmenį. Čia visa tai – šviesa, vaizdai, ūžesiai, garsai, balsai, vėjas ir dulksna, vanduo ir ledas – tampa pagrindiniais veikėjais. H.Goebbelso režisūrinėje koncepcijoje kertine kūrinio ašimi tampa pastatymo mechanika. „Dažniausiai nutinka taip, kad teatras, nelyginant veidrodis, atspindi tai, ką jau ir taip žinome, – teigė jis. – Man tai atrodo nuobodu. Ištisus šimtmečius visas dėmesys teatre buvo sutelktas į aktorius. Tačiau mes pamirštame, kad jame yra ir kitų dalykų, kurie taip pat turi vienokią ar kitokią reikšmę.“

Visi scenoje girdimi garsai yra gyvi: fortepijonai; iš burbulinės plėvelės pagamintas musmušis, tapšnojantis per vamzdžio angą; lietaus lašai, krentantys ant plastiko; du vienas į kitą brūžinami akmenys. „Mane nepaprastai traukia skirtingos garso savybės, – sakė kompozitorius. – Ta gyvybė, glūdinti akmenyje, vandenyje ar metalo gabale.“ Tačiau būtų klaidinga suvokti šį kūrinį kaip pasirodymą be atlikėjų. „Kai kas nors sako, kad pasirodymas vyksta be jokių žmogiškų būtybių įsikišimo, jie klysta. Būtent žmonės ir yra jo epicentre – tai publika, kuriai šis kūrinys suteikia daugiausia galių“, – teigė autorius.

H.Goebbelsas apibūdino savo kūrinį, įkvėptą XIX a. austrų romantizmo novelisto Adalberto Stifterio, kaip „susidūrimą su kitoniškumu, su laiko pojūčiu, nežinomu balsu, kuris jums kalba kažką, ko nesuprantate“. A.Stifterio tekstai (jie skambės lietuvių kalba) suvokiami kaip akistata su nežinomybe, su žmogui nepaklūstančiomis jėgomis, kaip raginimas būti pasirengusiems priimti kitokius kriterijus ir vertinimus, nei mūsų pačių, ir net kaip galimybė atpažinti dar nežinomas kultūrines nuorodas, ypač susijusias su ekologinėmis katastrofomis, kurias A.Stifteris, būdamas nepaprastai atidus detalėms, jau tuomet numatė.

Sulaukė ypatingos reakcijos

„Stifterio daiktai“ buvo atlikti daugiau nei 300 kartų keturiuose žemynuose, pelnė daugybę apdovanojimų ir sulaukė ypatingos tiek teatro ir muzikos kritikų, tiek publikos reakcijos. Tai vienas dažniausiai pasaulyje atliekamų šio iškilaus menininko darbų, išsiskiriantis unikalia koncepcija, kuri labai stipriai veikia klausytojų pojūčius. Teatro legenda vadinamo H.Goebbelso kūrinių įspūdžiai ir meniniai patyrimai yra tokie stiprūs, jog išlieka visam gyvenimui.

Pasaulinio pripažinimo sulaukęs kūrinys, pristatomas kartu su Goethe’s institutu, bus rodomas pirmąkart ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Nepaisant to, kad šis projektas vyks „Švyturio“ arenoje, kiekvieną pasirodymą galės stebėti tik 150 žiūrovų. Tokį mažą jų skaičių lėmė instaliacijos-spektaklio sudėtingumas, techniniai parametrai bei idealaus kūrinio atlikimo siekis.

„Stifterio daiktai“ – unikali dovana klaipėdiečiams, miesto svečiams ir Klaipėdai – šių metų Lietuvos kultūros sostinei. Festivalio rengėjai kviečia ją priimti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių