Festivalyje „Permainų muzika“ – nuolat besikeičiantis pasaulis

Kaip skamba Klaipėda?

Tai šiemečio festivalio naujiena: į koncertus besirenkančią publiką pasitiks garso instaliacija „Iš smėlio, vandens ir geležies“. Londone reziduojantis graikų kilmės kompozitorius Yiorgis Sakellariou ją sukūrė iš Klaipėdoje, kurioje gyveno prieš kelerius metus, surinktos garsinės medžiagos. Pasak autoriaus, „šį išplėstinės realybės girdimąjį potyrį įkvėpė ir pagrindė Klaipėdos garsovaizdis. Garso instaliacijoje „Iš smėlio, vandens ir geležies“ formuojamas nuolat kintantis ir neapčiuopiamas kosmosas – vieta, kur šie trys elementai virsta garsais, atsietais laike, bet susipynusiais erdvėje“. Susitikimas su autoriumi – rugsėjo 22 d. koncerto pertraukos metu (maždaug 19.15 val.).

Elektroakustinės ir eksperimentinės muzikos kūrėjas Y.Sakellariou studijavo klasikinę ir Viduržemio jūros šalių tautinę muziką. Gyvendamas Lietuvoje jis susidomėjo ir mūsų šalies tautine muzika, klausydamasis archyvinių įrašų, sau įrašinėdamas folkloro festivalių koncertus. Kompozitorius aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, leidžia albumus, kuria muziką trumpametražiams filmams ir teatrui, veda seminarus, rengia individualius koncertus daugelyje pasaulio šalių.

Y.Sakellariou yra Atėnų šiuolaikinės muzikos tyrimų centro ir Graikijos elektroakustinės muzikos kompozitorių asociacijos narys. Nuo 2004 m. jis kuruoja muzikos leidybos įmonę „Echomusic“.

Kaip skamba Klaipėda? „Šis klausimas turi begalę atsakymų, nes garso neapčiuopiamas ir nenustygstantis charakteris atveria daugybę galimybių. Bandymas pažinti Klaipėdą ausimis, t. y. per garsus, leidžia pajusti kitaip nepasiekiamą miesto atmosferą. Tokiu netradiciniu būdu atrandamas nepaprastumas paprastume ir Klaipėda tampa pojūčių uostu, – dalijosi mintimis Y.Sakellariou. – Gyvenant Klaipėdoje mano santykis su miestu buvo pagrįstas garsiniais klajojimais ir atradimais. Būtent dėl šios priežasties, nors jau gyvenu kitur, Klaipėda man vis dar pasiekiama per garsus, prisiminimus ir vaizduotę.“

Lyg bombos sprogdinimas

„Permainų muzikos“ festivalio programoje – septyni intriguojantys koncertai, įkvepiantys susitikimai su garsiausiais kūrėjais bei atlikėjais iš Lietuvos ir viso pasaulio. Juose skambės kūriniai, lėmę praėjusio amžiaus muzikos istorijos permainas, ir aktualiausi šiandienos muzikiniai ieškojimai. Tiek minėtoje garso instaliacijoje, tiek koncertuose skleisis nuolat besikeičiantis garsų pasaulis. Gyvybinga garsų tėkmė inspiruos keisti mus supančią aplinką ir keistis patiems.

Pasiilgusieji naujų ir stiprių muzikinių įspūdžių turėtų atkreipti dėmesį į ryškias šiuolaikinės muzikos festivalio „Permainų muzika“ afišas. Pirmiausia jos kviečia apsilankyti atidarymo koncerte rugsėjo 20 d. Jis prilygs bombos sprogdinimui muzikos priemonėmis. Branduolinio sprogimo energetiką ir filosofiją garsais tyrinės tarptautinio pripažinimo sulaukusios lietuvių kompozitorės Justės Janulytės kūrinys „Švytėjimas“, parašytas balsams ir gyvajai elektronikai. Jį atliks Vaclovo Augustino diriguojamas choras „Jauna muzika“ ir elektronikos meistrai iš Italijos – Michele Tadini bei Antonello Raggi.

„Švytėjimas“ – tai šimtai tūkstančių saulių danguje ir apokaliptinė tuštuma. Requiem intencijomis sukurtas kūrinys reflektuoja vieną žiauriausių žmonijos tragedijų ir įprasmina pirmojo atominės bombos sprogimo aukų atminimą. Pasak J.Janulytės, „Švytėjimo“ gyvosios elektronikos veikimo principas panašus į radiacijos veikiamų kūnų deformacijos eigą: kuo dainininkai labiau nutolsta nuo savųjų centrų – darnaus vieningo skambesio – ir kuo didesnę „radiacijos“ dozę jie gauna, tuo jų autentiškas, žmogiškasis tembras tampa vis sunkiau atpažįstamas ir labiau dirbtinis, o kvėpavimo kaip gyvybės simbolio pojūtis, ilginant gyvai įrašomus tonus, silpsta.

Įtaigus ir sukrečiantis kūrinio įspūdis turi stiprų poveikį klausytojams. Tačiau jis nėra slegiantis, nes autorė ir atlikėjai siekia pateikti ne destruktyvią priešingų jėgų susidūrimo atomazgą, bet naujos – šiuo atveju muzikinės – kokybės gimimą.

Kūrinys dedikuotas žymiam estų kompozitoriui Arvo Pärtui, kurio penkios chorinės kompozicijos – „Da Pacem Domine“, „Summa“, „Magnificat“, „The woman with the alabaster box“ ir „Tribute to Caesar“ – skambės pirmojoje koncerto dalyje. Pasak J.Janulytės, šio autoriaus kūrybos švarumas, racionali prigimtis ir didžiulis emocinis, fizinis, dvasinis poreikis visada buvo jai pavyzdys. Kompozitorė teigė, jog tam tikri jos kūrinio elementai turi sąsajų su A.Pärto „Passio“, vienu didžiausių jos muzikinių potyrių.

A.Pärto muzikos įtaką jaučia ne vienas dabarties kūrėjas. Naujuoju dvasingumu vadinamas jo muzikos stilius turi daugybę gerbėjų. Savita A.Pärto kūrybos technika, kurią jis pavadino tintinabuli, anot kompozitoriaus, perteikia varpeliais grojamo trigarsio skambėjimą. Paprasta harmonija ir ritmas, meditatyvus, lėtas tempas, sakraliniai tekstai būdingi daugumai šio autoriaus kūrinių. A.Pärtas yra itin dažnai atliekamas, jo muzika labai populiari. Jis gyvena tarp Vokietijos ir Estijos, o jo kūryba vertinama visame pasaulyje.

Italijoje gyvenanti ir dažnai į Lietuvą grįžtanti J.Janulytė kartu su A.Raggi ir M.Tadini prieš kelerius metus sukūrė „Smėlio laikrodžius“ – multimedijų performansą keturioms tiulio cilindruose grojančioms violončelėms, gyvajai elektronikai ir vaizdo projekcijoms. Šis modernus projektas labai sėkmingai keliavo po garsių pasaulio festivalių scenas. 2011 m. jis buvo atliktas „Permainų muzikoje“, o dar anksčiau čia skambėjo J.Janulytės „Kvėpuojanti muzika“ styginių kvartetui, kurio nariai griežė sėdėdami kinetinėse skaidraus plastiko skulptūrose. Pernai „Permainų muziką“ išlydėjo J.Janulytės „Naktų ilgėjimas“ styginių orkestrui, o šiemet festivalį sveikina jos „Švytėjimas“. Pastarojo kūrinio premjera įvyko pernai „Gaidos“ festivalyje Vilniuje ir buvo įvertinta kaip vienas ryškiausių festivalio blyksnių. Tai ir bendraminčių atlikėjų nuopelnas.

Choras „Jauna muzika“ klaipėdiečius kaskart sužavi konceptualiomis ir nepriekaištingai atliekamomis programomis. Gal tai, jog kolektyvui vadovauja kompozitorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos katedros vedėjas V.Augustinas, lemia jo dėmesį dabarties muzikai. Kolektyvo repertuaras atviras tiek pasauliniams chorinės muzikos šedevrams, tiek studentų kūriniams. Kasmet choras rengia konkursą jauniesiems kompozitoriams „Vox Juventutis“.

Tikimasi, kad ir šio festivalio atidarymo koncerte „Jauna muzika“ demonstruos aukštą meistriškumą, interpretuodama ypač subtilios atlikimo precizikos reikalaujančius J.Janulytės ir A.Pärto opusus.

Smuiko ir alto garsovaizdžiai

Virtuozinę kelionę po pasaulio garsovaizdžius rugsėjo 22-ąją festivalyje pristatys šiuolaikinės muzikos entuziastė smuikininkė Karen Bentley Pollick (JAV). Savo pirmajam pasirodymui festivalyje „Permainų muzika“ ji parengė programą, kurioje gretinami labai skirtingi Švedijos, Lietuvos, Prancūzijos, Libano, Izraelio ir JAV muzikos bei videomeno kūrėjų darbai. Šis netradiciniais sprendimais pagrįstas „Permainų muzikos“ renginys bus tarsi muzikinis monospektaklis, nukelsiantis į įvairius pasaulio kraštus.

Pagrindinis koncerto dėmesys skirtas smuikui – vienam išraiškingiausių muzikos instrumentų, kurio galimybes dabar drąsiai naudoja viso pasaulio kompozitoriai. Tokie muzikiniai monospektakliai tampa dar įspūdingesni, kai pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos, leidžiančios meno kūrinį suvokti ne tik klausa, bet ir rega. K.Bentley Pollinck savo universalumą įrodys muzikuodama ir kitu charakteringu styginiu instrumentu – altu.

Tarptautinį pripažinimą pelniusi smuikininkė ir šiuolaikinės muzikos atlikėja K.Bentley Pollick šiuo metu gyvena tarp Vilniaus ir Evergryno (Kolorado valstija, JAV). Muzikė aktyviai koncertuoja skirtingose pasaulio scenose, inicijuoja ir prodiusuoja įvairiausius projektus. Domėjimasis moderniąja muzika, atidumas ir kruopštumas rengiant kompozicijų partitūras taikliai charakterizuoja šią kūrybišką atlikėją, virtuoziškai valdančią tiek smuiką, tiek altą. Būdama atvira aplinkai, visuomenei ir naujiems įspūdžiams, ji dažnai lankosi kultūriniuose renginiuose, bendradarbiauja su menininkais.