Filmo apie bazines pajamas kūrėjas: tai padidintų darbuotojų našumą

  • Teksto dydis:

Austrijos kino kūrėjas Christianas Tod'as neslepia esantis politikos kairuolis ir teigia, kad visi žmonės kiekvieną mėnesį turėtų gauti pinigų vien už tai, kad egzistuoja.

Kasmėnesinės bazinės pajamos, pasak filmų kūrėjo, visuomenę pagydytų nuo šiuolaikinio maro – nerimo ir depresijos bei padidintų darbuotojų produktyvumą, nes visi dirbtų ne tam, kad pragyventų, o kad save realizuotų. Tokius įvairių eksperimentų rezultatus pristato filmo „Nemokamų pietų visuomenė“ aptarti Kanadoje ir JAV vykdyti eksperimentai, apie kuriuos – pokalbis su filmo kūrėju.  Filmą galima pamatyti festivalio „Nepatogus kinas“ metu Klaipėdoje.

– Kaip susidomėjote bazine alga? Ar tai susiję su Jūsų ekonomikos studijomis universitete?

– Aš užaugau mylinčioje šeimoje, joje nejaučiau jokio dirbtinai keliamo baimės jausmo. Žinote, būna šeimų, kuriose jaučiamas labai stiprus tėvo dominavimas. Už blogus poelgius jis vaikus baugina, skiria bausmes, kad įtvirtintų savo autoritetą. Mano šeimoje nieko panašaus nebuvo, mane labai mylėjo ir leido daryti ką tik norėjau. Tuomet susidomėjau „Žvaigždžių keliais“, mane ypač sužavėjo „Žvaigždžių keliais: kita pradžia“, kuris pasirodė 1987-ais. Mane sužavėjo ten vaizduojama utopiška visuomenė, kur pinigai nieko nelemia – žmonės dirba tik todėl, kad jiems patinka, ką jie daro. Niekam nereikia jaudintis dėl pragyvenimo, svarbiausia – tirti žvaigždes, domėtis visata.

Savo filme rodote ganėtinai daug erdvėlaivių. Pavyzdžiui, pristatydamas, kaip žlugo JAV prezidento R.Niksono sukurta programa, vaizdus su juo gretinate su ore sprogstančia raketa.

Aš dievinu raketas ir mokslinę fantastiką! Man patinka kosmoso tyrinėjimai ir dėl to tokius vaizdus gretinu ne tik su R.Niksono politika, bet ir Kenedžių era, kai tik pradėta kalbėti apie bazinės algos idėją. Juk iškart po to prasidėjo ir kosmoso tyrimų era. Kai ji baigėsi, įėjome į R.Reigano ir M.Tečer epochą, kur vyravo visai kitokie iššūkiai, užklupę visus lyg sprogimas.

– Pats „Žvaigždžių kelių“ visuomenę pavadinote utopiška – kaip manote, kiek reali yra bazinės algos idėja dabartinėje visuomenėje?

– Manau, kad ji labai tikroviška – apie tai kalba vis daugiau žmonių. Bazinių pajamų idėja nebėra tik iš paprastų žmonių kylanti iniciatyva, apie tai vis dažniau kalba ir politikos elitas. Tam, kad ši idėja būtų sėkminga, reikia ir „apačių“ palaikymo, ir elito įsitraukimo. Elito, kuris turi galią įtikinti kitas grupes tai apmąstyti. Ypač kalbu apie elitą iš Silikono slėnio, kuris kuria didžiausias inovacijos kompiuterių ir robotikos srityje. Jie geriausiai žino, kaip jų išradimai pakeis mūsų rytojų. Dauguma jų atvirai prisipažino esantys bazinių pajamų idėjos šalininkai. Markas Zuckebergas tai deklaravo pernai, sakydamas, kad gyvendami anterprenerių visuomenėje, kiekvienas privalome turėti mus juosiantį finansinio saugumo tinklą.

– Ar sutiktumėte, kad bazinių pajamų idėja turi daugiau perspektyvų būti priimta pažangioje ir turtingoje visuomenėje?

– Žinoma, tokioje visuomenėje tai lengviau. Tačiau ir turtingoms šalims toks modelis yra tiek pat reikalingas, nes jose vyrauja pavydas. Pažiūrėję į kaimyno automobilį iškart įvertiname, kad šis geresnis už mūsų. Mes akylai stebime vieni kitus ir neturime laiko mąstyti, kodėl taip yra. Mes neįsitraukę į politiką, nuolat dirbame ir dvasingumo stygių kompensuojame įvairias elektroniniais daikčiukais, kurių mums visai nereikia. Ir vis tiek pavydime tiems, kurie turi prietaisus, geresnius nei mūsų. Tai yra absoliučiai neprasmingas mūsų energijos naudojimas. Be to, tai veda mūsų planetos sunaikinimo link. Mes perkame daiktus, kurių mums nereikia, už pinigus, kuriuos uždirbame darbuose, kurių nekenčiame. Dėl to manau, kad bazinės pajamos padėtų tai išspręsti – tuomet pakiltų kiekvieno mūsų darbo našumas, nes žmonės susitelktų į tai, ko jiems tikrai reikia, kas juos „veža“.

– Lietuva yra tarp pirmaujančiųjų pasaulyje savižudybių skaičiumi. Jūsų filme įvairius su bazinėmis pajamomis susijusius tyrimus aptariantys mokslininkai apibendrina, kad eksperimentų dalyviai nurodė atsigavę emociškai ir patyrę mažiau streso, kai ėmė gauti bazines pajamas. Kaip manote, ar šiandien, kai tiek žmonių serga depresija ir nerimu, bazinės pajamos galėtų prisidėti prie problemos sprendimo?

– Tai apibendrina dauguma tyrėjų, analizavusių bazinės algos įtaką žmonėms. Filme kalba viena iš Kanados eksperimente dalyvavusių mokslininkių, kuri iškart nuspėjo, kad rezultatai turėtų rodyti streso lygio sumažėjimą. Ji norėjo patikrinti savo hipotezę, kuri pasiteisino. Tai geriausias antidepresantas.

– Iki šiol atlikti tyrimai rodė, kad bazinę algą gaunantys žmonės juos naudoja kurdami verslus ar imdami lankyti aukštąsias mokyklas. Tačiau, kaip manote, ar ateityje bazinės algos idėja galėtų žlugti dėl to, kad žmonės, pamiršę pinigų vertę, juos tiesiog imtų švaistyti?

– Ne, nes bazinė alga reiškia ne tik pinigus. Tai yra pažangios visuomenės būdas pasakyti, kad mes vieni kitais pasitikime. Leisdami pinigus, kuriuos uždirbome visi, ir juos investuodami į savo, kaip specialistų kvalifikacijos kėlimą, mes juos grąžiname atgal visuomenei, tik kitokia forma. Taip rečiau sergama depresija – nes didėja pasitikėjimas vieni kitais. Jei visuomenė pasiektų tokį lygį, neįsivaizduoju, kaip bazinės algos idėja galėtų žlugti.

Festivalis „Nepatogus kinas“ Klaipėdoje vyks spalio 17 – 21 d. Filmas „Nemokamų pietų visuomenė“ bus rodomas Klaipėdoje spalio 19 d. 17.15 Apeirono teatre. Įėjimas į visus seansus – auka nuo 1 cento. Daugiau informacijos: www.nepatoguskinas.lt.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas Lietuvis

Jonas Lietuvis portretas
Graži idėja .Tam reikalingos sąlygos. Tik nesutarimus kurstančios valstybės negali to leisti. Kas tada pirks kalašnikovus?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių