Folkloro šventė veda į Juodkrantę

  • Teksto dydis:

Kitą savaitę tris dienas Juodkrantėje plazdės 11-osios regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“ vėliavos. Šventė šiemet skiriama Martyno Liudviko Rėzos 242-osioms gimimo metinėms ir Prūsų Lietuvos lietuvininkų kalbos ir etninės kultūros paveldo tyrinėtojo Eduardo Karolio Samuelio Gizevijaus (Eduard Gisevius) 220-osioms gimimo metinėms.

Paskaita ir filmas

Tradicinė folkloro šventė šurmuliuos visą savaitgalį – rugpjūčio 24–26 dienomis. Tris dienas Neringos gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami į šventės „Pūsk, vėjuži!“ renginius, kurie vyks Juodkrantėje – Liudviko Rėzos kultūros centre, prie M.L.Rėzos paminklo, Kuršių marių krantinėje.

Rugpjūčio 24-ąją šventė prasidės istorijos paskaita bei dokumentiniu filmu. Žinių suteiks doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita apie XIX a. Rytų Prūsijos lietuvininkų tradicijų puoselėtoją E.Gizevijų – lietuvių kalbos mokytoją, rašytoją, dailininką, etnografą, archeologinės medžiagos rinkėją, visą savo laisvalaikį skyrusį kraštotyrai, lietuviškų dainų tekstų ir melodijų rinkimui.

Susitikime su režisieriumi, filmų kūrėju Arvydu Barysu bus rodomas unikalus jo dokumentinis filmas „Išbarstyti žodžiai“, skirtas Kuršių nerijos istoriniam ir kultūriniam identitetui atskleisti. Pagrindiniai filmo herojai – trys nidiškiai broliai Sakučiai (Sakuth), ko gero, vieninteliai pasaulyje dar kalbantys senąja kuršininkų kalba. Jie 1944 m. rudenį paliko gimtąją Kuršių neriją ir, kalbinami režisieriaus, nepakartojama kuršininkų kalba dalijasi savo vaikystės ir jaunystės prisiminimais.

Kartu dainuos ir šoks

Rugpjūčio 25-ąją šventė tęsis prie M.L.Rėzos paminklo Juodkrantėje, kur skambia daina atidavę pagarbą M.L.Rėzai ir E.Gizevijui, visi keliaus į Kuršių marių krantinę ties Raganų kalnu. Ten publikos lauks folkloro ansamblių koncertai.

Suvažiuos liaudies dainininkai ir šokėjai ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir lietuviškos dainos gerbėjai iš Karaliaučiaus (Kaliningradas, Rusijos Federacija) bei Punsko (Lenkijos Respublika). Visi atėjusieji į šventę bus kviečiami padainuoti kartu, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai „Altonė“ (Zapyškis, Kauno raj.), „Aušrinė“ (Juodkrantė), „Auštaras“ (Josvainiai, Kėdainių raj.) „Giedružė“ (Nida), „Kamana“ (Pagėgiai), „Kupolė“, „Liktužė“ (Kaunas), „Malūnėlis“ (Karaliaučius), „Medgrinda“ (Kernavė, Širvintų raj.), „Ramytė“ (Šilutė), „Siaudela“ (Biržai), „Viešia“ (Neveronys), „Žvelytės“ (Dreverna) ir Punsko lietuvių kultūros namų vaikų meno studija „Puniukai“.

„Kuršių kiemo“ įdomybės

Krantinėje veiks šeimų pamėgtas tradicinis „Kuršių kiemas“, kuriame visi galės susipažinti ir čia pat pabandyti pasidirbinti vėtrungę, baltiškais ženklais pasipuošti lininį maišelį, verti tradicinius šiaudinius sodus, rišti žvejybinius mazgus, megzti tinklus, sužinoti rankų darbo muilo gamybos, juostų vijimo, kalvystės paslapčių. Vyks ir kūrybinės dirbtuvės „Kuršmarių vėjų raštai“, kur šventės dalyviai ir svečiai galės pasidaryti tautiniais raštais papuoštų popierinių vėjo aitvarų ir čia pat juos pamėginti leisti į dangų.

Prie Juodkrantės molo šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena – žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs „bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius, norinčius paplaukioti marių priekrante. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus pievelėje: miklinti akį, mėginti savo vikrumą, pasivažinėti rateliais ir kitomis įdomiomis priemonėmis. Smalsuosliai galės paklajoti su vadovu-pasakoriumi po Raganų kalną, klausydamiesi paslaptingų Raganų kalno legendų.

Tradiciniu būdu ant laužo čirškės žuvys, bus galima palyginti jų skonį. Ten pat bus verdama ir skanaujama žuvienė prieš vėl pasineriant į šventės sūkurį.

Ginklai ir papuošalai

Kuršių gyvosios istorijos klubas „Pilsots“ susirinkusiesiems pademonstruos X–XI a. kuršių kostiumų, ginklų ir papuošalų rekonstrukcijas (pagal Laivių, Palangos ir kitų kapinynų archeologinę medžiagą). Sambūrio „Baltų raštai“ įkūrėja Aurelija Bagdonavičienė pristatys kolekciją „Baltų vėjų audimai“, kurios šiuolaikiniuose lininiuose drabužiuose galima atrasti unikaliai ir netikėtai įsikūnijusių senųjų baltų simbolių; autorė padės suvokti šiuose ženkluose užkoduotas prasmes.

Vakare publiką suburs multiinstrumentininkas Saulius Petreikis, kuris nuotaikingai supažindins su senaisiais lietuvių liaudies instrumentais, o po to visų lauks S.Petreikio su grupe koncertas „Negirdėta Lietuva“.

Su vėju ir daina

Visos folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“ metu šurmuliuos tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė, viliodama savo spalvomis ir kvapais.

Rugpjūčio 26-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyks šv. mišios už lietuvių tautos etninės kultūros puoselėtojus.

M.L.Rėza visuomet pabrėžė aukštas dorovines lietuvių dainų savybes sakydamas: „Tautos daina yra tyriausias tautos sielos perlas ir, jei tauta žūna, dažnai ji dar gyvena savo dainose.“ Atsiliepdamas į šio didžio žmogaus mintis, L.Rėzos kultūros centras kviečia visus, kurie mėgsta liaudies muziką bei keliones, į renginį atvykti su vėju ir daina. Keliaukite į šventę laivais, keltais, autobusais ir dviračiais!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių