Grimas – tai menas be taisyklių

Keturias valandas greta pagrindinės scenos triūsę vizažo ir grimo specialistai sulaukė gausybės smalsuolių, norinčių pamatyti, kaip kuriami įvaizdžiai ir charakteriai kine, teatre arba specialiems vakarėliams.

Kūrėjai naudojo "Body Art", "Face Art", vizažo ir grimo technikas, kurias pamatytume ir Klaipėdos dramos teatre, ir Holivude.

Išrinktos trys geriausiai užduotį įvykdžiusios vizažistės-grimuotojos. Kompetentinga komisija pirmąją vietą vienbalsiai skyrė Lijanai Savickienei, kurios darbas buvo sudėtingiausias, reikalaujantis daugiausia laiko, darbo, kruopštumo ir pastangų. Sukurta dvilypė asmenybė, besiveržianti iš vidaus, atskleidžianti žmogaus vidų ir išorę.

Antrąją vietą užėmė Arina Volosčenko. Ji pasirinko natūralų grožį, gamtą ir sukūrė "post interneto" moterį. Pasak autorės, skubančiame pasaulyje reikia atsigręžti į gamtą, ten pailsėti ir pasisemti jėgų.

Trečiąją vietą užėmė Daiva Mockienė, kurios personažas žiūrovams pademonstravo, kad ypatinga proga pakeisti charakterį ir išvaizdą gali ir vyrai. Ištaškytos spalvos ir linksmas gyvenimas – charakterio atspindys.

Visos konkurse dalyvavusios meistrės yra baigusios grimo mokslus Klaipėdoje ir, pasak akademijos vadovės bei lektorės Inetos Ragainytės, ypač džiugu, kad baigusios studijas moterys amato neapleido, o kai kurioms tai tapo profesija.

– Grimuotojo specialybė yra labiau menas ar amatas? Kuo ypatinga ši profesija?

– Grimas ir makiažas man yra menas, hobis, kartais net poilsis, galima sakyti, aš tuo gyvenu. Tai yra amatas, jei dirbi už atlygį, ir meno terapija, jei tai darai savo malonumui. Mano atveju, tai balansas, kadangi ne tik dirbu, bet ir dalijuosi tuo, ką žinau. Pati mokiausi pas vieną labiausiai patyrusių vizažo ir grimo meistrų Vilniuje – Ūlą Pakalniškytę, kuri yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausioji grimuotoja. Stažavausi pas Mariją Oržekauskaitę, kurią geriausiai atsimena mynusieji Lietuvos kino studijos slenkstį. Įgūdžius tobulinau su specialiųjų efektų guru iš Vokietijos Gregoru Knape, kasmet stažuojuosi Londone IMATS parodoje, kur savo darbus pristato Holivudo meistrai. Norėdamas dirbti grimuotoju turi nuolat mokytis ir mokytis pas geriausius srities žinovus, nes grimo technikos ir produktai keičiasi taip pat greitai kaip ir elektroninė technika. Žiūrėk, atvažiuoji po metų į Londoną, ir vėl aibės naujovių, produktų ir išradimų.

– Kokią kaukę ar įvaizdį patartumėte susikurti artėjančiai Helovino šventei ar Naujiesiems metams?

– Helovino šventė mums, grimuotojams ir vizažo meistrams, visame pasaulyje – tartum profesinė šventė, kurios metu daugiau dirbame nei bet kada ir galime laisvai eksperimentuoti. Galime sukurti gražuolę ir pabaisą, parodyti visas grimo galimybes nuo tobulo veido vizažo iki žiauraus grimo su specialiaisiais efektais. Šiai šventei taisyklių nėra – kiekvienas renkasi pagal nuotaiką ir charakterį. O štai naujametis įvaizdis gali būti diktuojamas arba vakarėlio temos arba artėjančių metų simbolio. Kiek žinau, pagal Rytų kalendorių 2019 metai priklausys kiaulei, o su šia rožine damute galima sugalvoti įvairiausių šmaikščių ir visiškai rimtų herojų. Svarbiausia yra nebijoti ir jaustis patogiai, juk grimas – tai menas be taisyklių.