I.Kuznecova: vaikai yra reikli ir griežta publika (interviu)

Šeštadienį, gruodžio 3-iąją, Klaipėdos dramos teatre bus rodomas jaunos choreografės Ingos Kuznecovos premjerinis šokio spektaklis vaikams „Pamirštų ir nežinomų princesių istorijos“. Linksmas, įžvalgus, intymus ir estetiškai gražus pasirodymas jau sulaukė teigiamų atsiliepimų, o jame kažką sau rado ne tik mergaitės, bet ir berniukai ar vaikus atlydėję tėvai.

Iš Šilutės kilusi ir į Klaipėdą šokio studijų atviliota, dabar šiuolaikinio šokio teatro „Padi Dapi Fish“ kolektyve ne vienerius metus šokanti I.Kuznecova pripažino, kad iš jos statytų spektaklių tai pirmoji premjera, po kurios jautėsi tikrai gerai, nors taip pat tikino, kad choreografės vardas jai dar nėra įprastas.

Judesio paieškos

– Esate ne tik šokėja, choreografė, bet ir pedagogė. Gal galite išvardyti dabar daugiausiai laiko pareikalaujančias savo veiklas?

– Studijų metais buvau susigundžiusi apsigyventi Stokholme, bet Klaipėda įtraukė darbais. Baigdama mokslus jau dirbau Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre šokių mokytoja – tebesu ja iki šiol. Klaipėdos universiteto Menų akademijoje dirbu dėstytoja Šokio katedroje. Įvairių kursų studentams dėstau šiuolaikinio šokio techniką ir šokio kompoziciją. Jau turbūt septintus metus vadovauju savo įsteigtai šokio studijai „Balkono lydekos“ – joje buriasi labai entuziastinga moterų draugija. Galiu pasidžiaugti, kad net jei įsijungdamos į studijos veiklą jos nebuvo niekaip susijusios su šokio pasauliu – dabar kai kurios lenkia šokio studentus. Beje, studijos narės dalyvauja ir kai kuriuose „Padi Dapi Fish“ spektakliuose.

Beveik metus kartu su kolegomis vedame šokio užsiėmimus žmonėms su negalia, tai – įdomi ir sudėtinga patirtis. Na, ir vienas mėgstamiausių dalykų – darbas šiuolaikinio šokio teatre „PADI DAPI fish“.

– Mokytoja, choreografė, šokėja – kuris amplua jums pačiai patraukliausias?

– Jaučiu, kad savęs kaip šokėjos nesu iki galo atradusi. Tai man mieliausia, noriu šokti dar ir dar, bet, kaip jau vardijau, turiu daug ir kitos veiklos, įsipareigojimų, kurie atima nemažai laiko.

Choreografe save vadinu nedrąsiai – esu pristačiusi keturis spektaklius, o „Pamirštų ir nežinomų princesių istorijos“ – pirmasis, po kurio premjeros jaučiausi tikrai gerai.

– Šiuolaikinis šokis yra labai individualus. Kaip apibūdintumėte savo stilių?

– Manau, kad vienas iš mano skiriamųjų bruožų – labai individuali judesio paieška. Seniau tai būdavo katorga – reikia improvizuoti, o kamuoja krūva kompleksų. Dabar viskas apsivertę. Reikia dėstyti šiuolaikinio šokio techniką, bet man už štampų kratinį įdomiau studentų individualūs judesiai. Juk kiekvienas judesys kažkur prasideda, turi savo kelią, tempą ir t. t. Tai labai įdomu, tad kartais stebinu ar trikdau studentus, besitikinčius gauti paruoštą judesio instrukciją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių