Jono kalnelyje vėl šoks geriausi fontanai

Trečiadienį uostamiesčio savivaldybės atstovams buvo pristatyta pirmoji Jono kalnelio fontanų vizija. Pirmieji idėjos autoriai Klaipėdai siūlo tris galimus fontanų sprendimus. Miesto vadovai linkę rinktis brangiausią, tačiau analogų Lietuvoje neturintį variantą. Planuojama, kad lazerių projekcijomis stebinantis šokantis fontanas Jono kalnelyje galėtų atsirasti 2016–aisiais.

Kalnelyje šoks fontanas

Klaipėdos vadovams trečiadienį buvo pristatyta pirmoji, Jono klanelyje planuojamų įkurdinti, šokančių fontanų vizija.

Jono kalnelio įveiklinimas yra įtrauktas į  2014–2020 metų integruotos teritorijos planą. Kalnelyje užsimota įrengti šokančius fontanus, kurie šiųmetės Jūros šventės metu sutraukė minias žiūrovų. Projekto įgyvendinimui lėšų turėtų skirti Europos Sąjunga.

Pirmieji savo viziją uostamiesčio vadovams pateikusi bendrovė turi tarptautinės fontanų įrengimo patirties.
Vizijos sumanytojai siūlo Jono kalnelyje įrengti 40 m ilgio ir 30 m aukščio plaukiojantį ir šokantį fontaną. Toks fontanas būtų matomas iš visų kalnelio pusių.

Fontaną planuojama valdyti nuotolinio valdymo sistema, o klaipėdiečiai galėtų norimą fontano pasirodymą užsisakyti ir SMS žinute.

Brolis – Druskininkuose

Klaipėdos vadovams trečiadienį pateiktos trys vizijos koncepcijos. Pirmuoju siūlymu būtų įrengtas Druskininkų centre šokančio fontano analogas.

Vertikaliai kylančios ir besileidžiančios vandens čiurkšlės šoktų pagal muzikinę programą, vanduo būtų apšviestas spalvotų prožektorių šviesų.

Tokio fontano kaina siektų apie 1,5 mln. litų. Jo eksploatacija per mėnesį kurortui atsieina apie 40 tūkst. litų. Vis dėlto uostamiesčiui šis fontanas tiek nekainuotų, mat Druskininkams daug atsieina vien fontano vandens paėmimas. Prognozuojama, kad Klaipėdai fontanas kas mėnesį kainuotų vos kelis tūkstančius litų.

Kaip per Jūros šventę

Antrasis vizijos rengėjų siūlymas – fontanas, kurio vandens srovės galėtų keisti kryptį. Jis taip pat šoktų pagal muziką bei būtų pagražintas spalvoto apšvietimo. Norint įrengti tokį gražuolį Jono kalnelyje reikėtų apie 2,5 mln. litų.
Uostamiesčio vadovus labiausiai sudomino trečiasis pasiūlytas variantas – sinchronizuotas muzikinis-projekcinis fontanas.

Jis ne tik šoktų pagal muziką bei jo srovės keistų kryptį, tačiau ant suformuoto vandens ekrano būtų galima rodyti įvairias vaizdo projekcijas.

Panašų reginį klaipėdiečiai jau stebėjo šiemet vykusios šventės metu. Analogų Lietuvoje neturintis muzikinis-projekcinis fontanas kainuotų nuo 4,5 mln. litų.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Alinos Velykienės teigimu, 4 mln. būtų galima gauti iš Europos Sąjungos, o dar maždaug milijoną iš biudžeto turėtų skirti uostamiesčio savivaldybė.
Toks įrenginys stovi Ukrainoje, jis buvo įrengtas už 8 mln. litų.

Nori paties geriausio

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, jog savivaldybei nusprendus pagyvinti Jono kalnelį taip pat apsispręsta ieškoti moderniausio ir paties geriausio varianto, atspindinčio uostamiesčio dvasią.

„Nesame tokie turtingi, kad galėtume pirkti pigius daiktus“, – pastebėjo V.Grubliauskas.

Mero teigimu, Jono kalnelio fontanas turėtų tapti ne tik klaipėdiečius, bet ir užsieniečius dominančia pramoga, todėl toks variantas, kuris jau yra kuriame kitame Lietuvos mieste – Klaipėda nėra priimtinas.

Politikai pastebėjo, jog norint, kad šokantis fontanas taptų visaverte Klaipėdos gyventojų bei miesto svečių pramoga, verta pagalvoti ir apie infrastruktūrą – suoliukus, apšvietimą, tualetus bei kavines.

Bijo paveldosaugininkų

Planuojama, kad įspūdingasis fontanas uostamiestyje atsiras jau 2016–aisias. Įrenginys sezoną pradėtų balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje ir baigtų spalio viduryje.

Vizijos rengėjų teigimu, fontaną galima pritaikyti ir veikimui dieną. Jis ne tik šoktų pagal iš anksto numatytą programą, bet ir galėtų veikti kaip laikrodis, įsijungiantis prieš išmušant kiekvieną valandą.

Lietuvoje jau išbandyta ir praktika, kai gyvo garso koncertų metu fontanas šoka pagal atlikėjų muziką.
Vis dėlto būta ir suabejojusių, ar tokį fontaną leistų įrengti paveldosaugininkai, mat Jono kalnelis – Kultūros vertybių apsaugos departamento saugoma teritorija.