- Lina Bieliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau tautiečių pažinimo alkį malšina ir atradimų džiaugsmais mėgaujasi keliaudami po savo gimtąją šalį, o vasara tam – idealus metas. Ieškantieji turiningų pramogų į trumpųjų iškylų maršrutą drąsiai gali įtraukti Plungę, kuri vilioja ne tik išpuoselėta Mykolo Oginskio rūmų sodyba, bet ir šiuo metu muziejuje demonstruojama unikalia meninio stiklo paroda "Monologai".
Auginasi publiką
Galimybė išvysti tokią ekspoziciją Lietuvos publikai tenka ne itin dažnai. Jos autoriai – panevėžiečiai menininkai Indrė Stulgaitė-Kriukienė ir Remigijus Kriukas – savo darbų pristatymus dažniau rengia svetur nei gimtinėje.
Antai iki metų pabaigos užsienyje jau suplanuotos trys šio kūrybinio tandemo parodos.
"Lietuvoje apskritai gana sudėtinga eksponuoti stiklo meno kūrinius. Ypač anksčiau galerijos labai prisibijodavo didelių nuostolių – kad žmonės užkliudys, nuvers, sudaužys... Be to, daugelis galerijų neturi tinkamos įrangos, pjedestalų, apšvietimo, tad visus šiuos klausimus tenka spręsti mums patiems. Vis dėlto Lietuvoje bent kartą per metus stengiamės surengti po parodą ir taip po truputį augintis žiūrovą, supažindinti jį su stiklu, nes ši medžiaga yra be galo graži", – kalbėjo I.Stulgaitė-Kriukienė.
Netikėtumo momentas
Ištikimybę ir meilę stiklui sutuoktiniai skaičiuoja jau dešimtmečius: Remigijus – daugiau nei 30, o Indrė – bemaž 20 metų. Kaip vaizdžiai kalbėjo pašnekovė, ši medžiaga žavi tuo, jog ji – tarsi gyvas organizmas; kaip žmogus, kaip partneris, reikalaujantis ir dėmesio, ir kantrybės, ir kompromiso paieškų.
"Stiklas jaučia tavo nuotaikas ir būsenas. Tai nuolatinis procesas ir bendravimas, net nekyla noras sakyti siekiant suvaldyti medžiagą – veikiau siekiant susitarti su ja ir rasti bendrą sprendimą. Nes kartais atrodo, kad technologiškai turėtų būti vienaip, bet galiausiai stiklas padiktuoja savaip, tad visada išlieka netikėtumo momentas", – aiškino kūrėja.
Neatsitiktinai kaip mėgstamiausią menininkai išskiria karšto, vadinamojo gyvo stiklo technologiją (pūtimas, liejimas, laisvas formavimas), kai kitąkart tam tikras veiksmas turi būti atliktas netgi ne minučių, o sekundžių tikslumu.
"Kelių valdyti stiklą yra labai įvairių ir labai daug. Tad dirbant su šia medžiaga rutina negresia, stiklas neleidžia užsnūsti ties tuo, ką tu jau žinai, ir visą laiką atsiranda kažkokių naujų kelių, idėjų, naujų prasmių", – pripažino I.Stulgaitė-Kriukienė.
Gimę su stiklo gabalėliu
Be to, anot pašnekovės, stiklas reikalauja savito dėmesio ne tik kūrybinio proceso metu.
"Kad žiūrovas galėtų perskaityti tai, ką norėjai pasakyti kūriniu, jį reikia ir atitinkamai pateikti – stiklas be šviesos neatsiskleidžia. Tam mes ir rengiame patalpas, nuolatos ieškome atitinkamų sąlygų, sprendimų. Netgi tas pats kūrinys skirtingoje vietoje, skirtingai apšviestas suskamba visiškai kitaip, ima generuoti naujas netikėtas prasmes. Pavyzdžiui, Plungėje demonstruojamoje parodoje žaidžiama ne tik apšvietimu, šešėliais, bet galima išgirsti ir muzikos momentų, pajusti kvapų. Net ir toji tamsa, kurioje atsiduria žiūrovai, žadina jiems įvairialypius jausmus", – teigė kūrėja.
Ar menininkai įžvelgia skirtumų tarp jų parodose besilankančių tautiečių ir užsienio publikos reakcijų, vertinimų?
"Turbūt emociškai žmonės kūrinius vertina panašiai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau kalbant apie kažkokius technologinius, kad ir tuos pačius eksponavimo niuansus, tokiose giliomis stiklo tradicijomis pasižyminčiose šalyse kaip Čekija, Suomija, Švedija, Italija, Rusija ar Amerika, žinoma, publika yra labiau išprususi. Antai kai turėjome parodą Suomijoje, nustebino tai, jog apie stiklą čia puikiai išmano nuo vaiko iki senjoro, tad su jais galima diskutuoti tokiais klausimais, kurie paprastam žmogui, atrodo, neturėtų būti žinomi. Kaip juokauja Remigijus, jie jau gimė su slidėmis ir stiklo gabalėliu rankose", – šypsojosi kūrėja.
Darbas dieną naktį
Nors, kaip šmaikštauja menininkai, Lietuvoje meninis stiklas dar tik sauskelnių stadijos, tačiau šioje srityje besireiškiantis kad ir negausus būrys kūrėjų pamažu kloja pagrindus jo mokyklai, tradicijai, istorijai, o savo darbais svetur skleidžia žinią apie mūsų šalį.
"Ir Lietuvoje jau yra žmonių, kurie investuoja į stiklo meno kūrinius. Didesnes skulptūras ar interjerinius darbus užsako arba tie, kurie turi galimybių tai išeksponuoti savo gyvenamojoje aplinkoje, arba įmonės, įstaigos, turinčios tam tinkamas erdves. Žinoma, galima rinktis ir mažosios plastikos darbus, kurie irgi yra unikalūs rankų darbo kūriniai", – kalbėjo I.Stulgaitė-Kriukienė.
Beje, vieną menininko R.Kriuko darbų galima išvysti ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės erdvėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uostamiestyje paminėtos T. Ševčenkos gimimo metinės
Uostamiestyje klaipėdiečiai ir ukrainiečiai tradiciškai paminėjo ukrainiečių rašytojo, poeto Taraso Ševčenkos gimimo metines. Renginio metu lietuviškai nuskambėjo jo eilės, o ukrainietiškai – baladės ir kitų ...
-
Klaipėdoje – M. Jacksono įkvėptas įspūdingas choreografijos šou2
Kovo mėnesį klaipėdiečiai turės unikalią galimybę patirti pop muzikos karaliaus Michaelo Jacksono koncerto atmosferą išskirtiniame pasaulinio lygio šokio ir muzikos projekte „Dancing Machine – Michael Jackson Tribute“. ...
-
Į pirmą kartą Lietuvoje statomą Ph. Glasso „Kelionę“ kvies kūrėjų komanda iš Italijos1
Meno pasaulis užgniaužęs kvapą laukia naujienų iš netrukus duris atversiančio naujausio šalies teatro. Su malonumu pristatome: pirmosios premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kūrėjais taps menininkų komanda iš Ital...
-
T. Grabys: noriu, kad Klaipėdos koncertų salė taptų visos Lietuvos profesionalaus meno scena2
Jau pustrečių metų Klaipėdos koncertų salei vadovauja iki šiol žurnalisto, televizijos laidų vedėjo ir prodiuserio pareigas daugelyje žinomų projektų ėjęs Tadas Grabys. Pasak jo, šis uostamiestyje jau prabėgęs pusės kadencijos lai...
-
Klaipėdos mokiniai kviečiami dalyvauti naujame kino festivalyje
Klaipėdos licėjus kviečia visų Klaipėdos miesto ir rajono mokyklų mokinius atskleisti savo kūrybiškumą ir dalyvauti naujame trumpų filmų festivalyje. ...
-
Muzikoje – mitai, pasakos ir legendos
Pirmąjį savaitgalį, kai dauguma miestiečių ir svečių skubėjo į šurmuliuojančią Kaziuko mugę, Vilniaus „Lyros“ ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklose vyko jau tradicija tapęs renginys – tarptautinė moksleivių ...
-
Parodoje „Šventos moterys“ – laikui nepavaldžios ikonos
Religinius paveikslus primenančios besimeldžiančių moterų fotografijos ir šiurpins, ir kels smalsumą. Šiais meniniais darbais bus siekiama perteikti 15 moterų istorijas, kurios savo išvaizda veikiausiai daugeliui primins religines i...
-
Jubiliejų pasitinkantis R. Giedraitis: būti reikalingam – didžiausia laimė1
Kovo 7 d. 70-ąjį gimtadienį švenčia fleitininkas Rimantas Giedraitis – aranžuotojas, kompozitorius ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantas. ...
-
Dž. Butkutė: klaipėdiečiams padovanosime įsimintiną pavasario vakarą11
Lietuvos popmuzikos ikona Džordana Butkutė Klaipėdoje surengs pavasariškos nuotaikos kupiną koncertą, kuriame skambės dešimtmečiais populiarūs ir nauji atlikėjos hitai. ...
-
Už vaidmenį kine – plojimai Europoje
Klaipėdos dramos teatro (KDT) aktorius Džiugas Grinys iš Tarptautinio Berlyno kino festivalio grįžo apdovanotas. Jis buvo įvertintas kaip metų perspektyviausias aktorius Europoje už vaidmenį Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas&ld...