Klaipėda užsidėjo Lietuvos kultūros sostinės karūną

Titulas – ne tik garbė

Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys „Klaipėda, perduok, kad neužšaltų“ prasidėjo aikštėje, kurioje stovėjo Šv. Jono bažnyčia. Pastarosios bokštas rodė kelią keliautojams tiek sausuma, tiek jūra. Būtent dėl to ši vieta ir pasirinkta atidarymui.

Šventę organizavo šokio teatras „Padi Dapi Fish“. Į renginį atėjusius klaipėdiečius ir miesto svečius pasitiko šokėjai ir paslaptingieji smilgininkai. Ceremoniją vedė šokėjas, aktorius, choreografas, režiesierius  Petras Lisauskas.

Susirinkusiuosius pasveikino miesto meras Vytautas Grubliauskas. Pirmiausia uostamiesčio vadovas perskaitė Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio sveikinimą.

Būti Lietuvos kultūros sostine yra ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė, nes, atverdami kultūros uosto vartus, turite būti pasiruošę padėti kiekvienam laivui rasti tai, ko jis atplaukė į šį uostą.

„Būti Lietuvos kultūros sostine yra ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė, nes, atverdami kultūros uosto vartus, turite būti pasiruošę padėti kiekvienam laivui rasti tai, ko jis atplaukė į šį uostą“, – rašė Seimo pirmininkas.

V. Pranckietis Klaipėdai linkėjo su visa Lietuva ir svečiais dalytis menu ir kultūra.

„Tegul ji įkvepia, skatina mąstyti ir atrasti. Ne veltui sakoma, kad kultūra – atgaiva kūnui ir sielai“, –  savo sveikinime tvirtino Seimo pirmininkas.

V. Pranckietis neabejojo, kad Lietuvos kultūros sostinės karūna padės sustiprinti Klaipėdos krašto kultūrinę tapatybę, atskleis unikalias tradicijas ir paveldą.

Svarbiausia – tikėjimas

Pasak V. Grubliausko, tai, kad Klaipėda tapo Lietuvos kultūros sostine, nereiškia, jog čia kultūros nebuvo ar jos neliks kitais metais.

„To niekada nebuvo ir tikrai nebus. Klaipėda buvo ir lieka aiškiu kultūros švyturiu ne tik miestui, regionui, bet ir Lietuvai. Tikiu, kad Lietuvos kultūros sostinės mumyse bus tiek, kiek kiekviename iš mūsų bus tikėjimo, kad kultūra neišvengiama gyvenimo, tikėjimo ir vertybių dalis. Linkiu, kad kiekvienas klaipėdietis ne tik lauktų, kol kultūra ateis ir pasibels į duris, bet ir aktyviai kurtų, dalyvautų. Ne tik šiuos metus, bet ir visą sąmoningą, prasmingą gyvenimą“, – tvirtino meras.

Uostamiesčio vadovas pabrėžė tikintis, kad Lietuva džiaugsis, jog Klaipėda tampa Lietuvos kultūros sostines. Meras pabrėžė, kad tai didžiulė garbė ir dar didesnė atsakomybė.

Tačiau visi drauge susitelkę, būdami viena, šviesia, kultūringa bendruomene šį iššūkį galime ir turime įveikti.

„Tačiau visi drauge susitelkę, būdami viena, šviesia, kultūringa bendruomene šį iššūkį galime ir turime įveikti. Neabejoju, kad įveiksime“, – pabrėžė V. Grubliauskas.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson tvirtino, kad jai Klaipėda ypatingas miestas. Čia ji gimė, pradėjo kultūrininkės kelią.

„Klaipėda – tai miestas, turtingas istorine patirtimi, ypatingas kultūriniu kontekstu. Viena pagrindinių Lietuvos kultūros sostinės titulo tikslų – parodyti, koks stiprus ir gyvybingas kultūrinis gyvenimas verda regionuose. Tinkamesnio miesto kaip Klaipėda šiam titului nėra, nes Klaipėda visada bangavo ypatinga, gyvastinga kultūra. Klaipėda – kultūros, idėjų, kūrybinių audrų ir meno vėjų uostas. Atviras svetingas ir beprotiškai kūrybingas. Linkiu, kad šis uostas niekada neužšaltų“, – teigė ministrė.

Stengsis nepadaryti gėdos

Lietuvos ūkio ministras, Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės geros valios ambasadorius Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad Klaipėda jam visada labiau buvo žinoma iš ūkinės pusės. Kaip neužšąlantis uostas, pagrindinis, pats didžiausias ir svarbiausias valstybėje susisiekimo centras, kur susikerta sausuma, jūros keliai, geležinkeliai, iš kur galima nuvykti į Aziją, Europą, už Atlanto.