Klaipėdoje – legendinės spaudos fotografijos iš Vokietijos

E.Salomonas – vienas reikšmingiausių XX a. fotografų, padaręs didelę įtaką šiuolaikinei spaudos fotografijai, B.Klemm praėjusio šimtmečio pabaigoje darytos nuotraukos giliai įsirėžė Vokietijos kolektyvinėje atmintyje.

1944 m. mirusio E.Salomono ir 1936 m. gimusios B.Klemm spaudos / reportažinės fotografijos sudaro įdomią simbiozę. Perduodamos tam tikrą žinutę, jos kartu perteikia tuomečių įvykių politinį, socialinį ir psichologinį kontekstą. Abu autoriai save laikė ar tebelaiko ne menininkais, o pirmiausia žurnalistais. Tačiau šiandien jų darbai dėl savo aukštos meninės vertės pristatomi kaip fotografijos meno kūriniai ir kaip vieni vertingiausių vokiškos spaudos fotografijos pavyzdžių.

E.Salomonas – vienas iš Vokietijos fotožurnalistikos pradininkų. Labiausiai jis mėgo fotografuoti politinę ir kultūrinę aukštuomenę. Bilietas, leidžiantis patekti į aukštuomenės sambūrius, buvo pats E.Salomonas. Apsukrus ir bendraujantis džentelmenas, išsilavinęs ir mokantis daug kalbų, turintis nepaprastai gerą nuojautą kiekvienoje situacijoje ir sugebantis virtuoziškai (ir gana dažnai – slaptai) naudotis savo fotoaparatu, kuris tarsi tapo to bilieto dalimi. Nuo 1928 m. E.Salomonas naudojosi „Ermanox“ fotoaparatu, kuriuo jis pirmą kartą galėjo patalpų viduje fotografuoti be blykstės, tai yra nepastebėtas. Taip įžymius amžininkus jis galėjo fotografuoti tomis akimirkomis, kai jie nesijautė stebimi, už oficialaus protokolo ribų.

B.Klemm fotografijos pasakoja istorijas. Dar daugiau – jos pasakoja naujųjų laikų istoriją. Joks kitas vokiečių fotografas nėra įamžinęs tokios daugybės paskutinių dešimtmečių Vokietijos ir kitų šalių įvykių bei asmenybių, kaip tai padarė B.Klemm. Jos nuotraukos vaizduoja politikus ir demonstrantus, susitikimus Vokietijos federalinėje kanceliarijoje ir XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje vykusio studentų judėjimo akimirkas. Jose galima pajusti tiek visuomenės ir politines nuotaikas, tiek asmeninius išgyvenimus, įžvelgti maištavimą, bejėgiškumą ir liūdesį, tikėjimą ir pasipriešinimą, taip pat ir griovius bei sienas tarp valdančiųjų ir valdomųjų, tarp Rytų ir Vakarų, vargšų ir turtingųjų, tarp vietinių ir svetimšalių, tarp jaunų ir senų.

Fotoparodą „Šuolis laike“ parengė Vokietijos užsienio ryšių institutas. Pernai pristatyta Vilniaus ir Kauno fotografijos galerijose, Klaipėdoje ji eksponuojama bendradarbiaujant su Goethe’s institutu ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriumi. Veiks iki vasario 18-osios.