- Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitą savaitgalį tris dienas uostamiestyje vyks tradicinis, jau XX tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas. Į Klaipėdą suvažiuos 18 chorų iš Lietuvos ir užsienio. Jie varžysis dėl laurų keturiose kategorijose, sieks Mažojo ir Didžiojo gintaro prizų, koncertuos ir diskutuos apie chorinio gyvenimo aktualijas.
Apie artėjantį jubiliejinį renginį kalbėjomės su konkurso meno vadovu ir direktoriumi, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininku doc. Algirdu Šumskiu.
Lietuviška muzika – privaloma
– Kokias tradicijas puoselėja S.Šimkaus chorų konkursas?
– Šis konkursas tęsia senas chorinės kultūros tradicijas, kurias rūpestingai augino Vydūnas, Antanas Vaičiūnas, Adomas Brakas, kiek vėliau – Stasys Šimkus, Jeronimas Kačinskas, Juozas Karosas ir kiti šio krašto lietuviai šviesuoliai. Didžiulės atsakomybės dvasios, gilaus patriotizmo prisodrintos pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių, o ir paskesnės dainų šventės tapo Klaipėdos dvasinės bei chorinės kultūros tradicijų židiniu – aukuru, kurį kurstome ir šiandien. Todėl tikrai nenuostabu, kad konkurso idėja kilo klaipėdiečiams, ir jis neatsirado tuščioje kultūros dykvietėje. Šio konkurso kūrėjų siekinys buvo pakelti į naujas menines aukštumas Lietuvos chorus, todėl neatsitiktinai jis buvo pavadintas S.Šimkaus, užsibrėžusio kelti muzikinę kultūrą, puoselėti lietuvišką dainą, vardu.
S.Šimkaus chorų konkursas po kruopelytę buvo augintas jau 40 metų, nuo 1976-ųjų, išpuoselėtas iki tarptautinio chorų konkurso jo kūrėjų Vytauto Blūšiaus, Roberto Varno, vėliau – Algio Zaboro. Iš jų estafetę daugiau nei prieš 10 metų, jausdama didžiulę atsakomybę už konkurso ateitį, perėmė dabartinė Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ taryba.
Galima tik pasidžiaugti, kad S.Šimkaus konkursas stipriai įsitvirtino tarptautinėje erdvėje, yra „Europa Cantat“, „International Federation for Choral Music“, „Choral Festival Network“ narys. Konkurso vertinimo komisijoje yra dirbę patys iškiliausi Europos chorų arbitrai – J.C.Wilkensas (Belgija), G.A.Rabus (Vokietija), G.Hollerungas (Vengrija), R.Eisenbeiß (Vokietija) ir kiti.
Konkursas turi tradiciją – visiems chorams dainuoti privalomą lietuvišką muziką. Tai skatina lietuvių kompozitorius kurti naujus, aukščiausios meninės vertės opusus pagal tradicinius sakralinius lotyniškus ir lietuviškus tekstus.
Atviras naujovėms ir publikai
– O kas šiemet dirbs konkurso komisijoje, kas jai vadovaus?
– Šiemetinė žiuri labai profesionali, nes joje dirbs aukščiausio lygio muzikai: prof. Romanas Vanagas (Latvija), Indrekas Vijardas (Estija), prof. Vytautas Miškinis ir Remigijus Adomaitis (Lietuva) ir prof. dr. Eugeniuszas Kusas (Lenkija), kuris vadovaus vertinimo komisijai. Manau, kad jau vien šios pavardės labai daug ką sako. Taigi turėsime ir puikią komisiją, ir puikių chorų. Galiu tik pridurti – ateikite į konkursą visi ir išgirsite labai daug puikių chorų, patirsite nuostabių meninių išgyvenimų.
– Kas naujo bus jubiliejiniame konkurse?
– Suprantama, kad konkursas yra konkursas. Jis turi savo tikslus ir tradiciją, kurios mes tikrai laikomės. Tačiau šiemet tikrai konkursas bus netradicinis, nes yra ne tik jubiliejinis, bet ir turi nemažai naujovių. Pati didžiausia naujiena, kad jis iš rudens persikėlė į pavasarį. Jau trečiąsyk vyks puikioje ir erdvioje Klaipėdos koncertų salėje. Šiemet bandysime ir išeiti iš salės į netradicines erdves su netradiciniais pasirodymais. Taigi Klaipėdos Lietuvininkų aikštėje numatome surengti konkurso svečių pasirodymą – Klaipėdos jaunimo teatro ir chorų festivalio „Dainuokime kartu“ „flashmob’ą”. Kviečiame visus klaipėdiečius, kuriems nesvetimas dainavimas, padainuoti kartu S.Šimkaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Bijūnėlis žalias“. Nauja ir tai, kad rėmėjų padedami turėsime galimybę surengti konkurso dalyvių paplaukiojimą laivu. Bus ir kitų naujovių publikai – ateikite ir pamatysite. Visi konkurso renginiai – nemokami.
Miestui atstovaus gausiai
– Įdomu, kaip šio konkurso kontekste atrodo Klaipėdos chorai?
– Apžvelgiant viso konkurso istoriją nuo 1976-ųjų, matyti, kad Klaipėdos chorai yra pelnę nemažai pirmųjų vietų, kai konkursas dar nebuvo išaugęs į tarptautinį. Ir jam tapus tarptautiniu būta gražių laimėjimų: 1992 m. konkurso Didžiojo gintaro prizą pelnė Klaipėdos choras „Aukuras“, kuriam tada vadovavo V.Konstantinovas ir A.Vildžiūnas; 1999 m. Didysis gintaro prizas atiteko Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijos merginų chorui, vadovaujamam Z.Kariniauskienės; 2009 m. Mažuoju gintaro prizu ir 700 eurų premija apdovanotas tuometės Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos vaikų choras, vadovaujamas A.Girdzijausko.
Taigi, nors klaipėdiečių chorai yra lankęsi mūsų konkurso olimpe, vis dėlto pastaraisiais metais nedaugelis dalyvauja renginyje. Tačiau šis jubiliejinis konkursas yra tikrai išskirtinis, nes pasirodys didelis būrys Klaipėdos chorų. O tai geras ženklas. Ne paslaptis, kad mūsų konkursas pasižymi aukštu meniniu lygiu, ir ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos chorai labai kukliai dalyvaudavo jame. Taigi gausus klaipėdiečių būrys rodo chorų meninės brandos ūgtelėjimą.
– Kokios šio renginio perspektyvos?
– Jau minėjau, kad tarptautinio S.Šimkaus chorų konkurso pagrindinis tikslas yra kelti Lietuvos chorų meninį lygį, kartu puoselėti chorinę kultūrą bei garsinti ją pasaulyje. Klaipėda Europoje garsėja aukšta chorine kultūra bei tradicijomis, ir S.Šimkaus chorų konkursas čia atliko pagrindinį vaidmenį. Klaipėdsi tai didžiulė ir išskirtinė garbė, bet ne mažesnė ir atsakomybė.
Organizatorių siekiamybė, kad S.Šimkaus chorų konkursas būtų pripažintas prestižiniu. Tokių Europoje yra vos šeši. Tam visas galimybes turime, jau padaryta labai daug, reikia tik geranoriškumo ir, žinoma, politinės valios, o svarbiausia – ne tokių finansų, kurie dabar skiriami šiam renginiui. Kalbant apie konkurso perspektyvą, būtina kalbėti ir apie tai, kas trukdo jo tikslus pasiekti.
Vis dėlto šiandien pirmiausia norisi pasidžiaugti, kad turime tokį aukšto meninio lygio konkursą Klaipėdoje, kad jau 40 metų jis vyksta, o dar labiau norisi, kad visa Klaipėda juo didžiuotųsi. Juk tai – visų turtas, garsinantis mus ir mūsų miestą.
XX tarptautinio S.Šimkaus chorų konkurso programa
Gegužės 13 d.
(Klaipėdos koncertų salė, Šaulių g. 36)
Dalyvių atvykimas, registravimas nuo 15 val. konkurso sekretoriate, Klaipėdos koncertų salėje. Sekretoriatas konkurso dienomis: el. p. aukuras@ku.lt; simkus.competition.lt@gmail.com
17 val. – konkurso atidarymas ir koncertas. Dalyvauja konkurso dalyvių chorai. Koncertė dalyvauja Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas Remigijus Adomaitis), Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (dirigentas Tomas Ambrozaitis).
Gegužės 14 d.
(Klaipėdos koncertų salė, Šaulių g. 36)
Dalyvių atvykimas, registracija.
10 val. – mišrių chorų konkursas (A kategorija).
13–14.20 val. – pietų pertrauka.
14.20 val. – vaikų chorų konkursas (D kategorija).
15 val. – mokyklinių chorų konkursas (C kategorija).
15.40 val. – lygių balsų chorų konkursas (B kategorija).
18.30 val. – A, B, C, D kategorijų rezultatų paskelbimas.
Gegužės 15 d.
(Klaipėdos koncertų salė, Šaulių g. 36)
9.30 val. – seminaras chorų vadovams ir svečiams. Chorų dirigentų ir vertinimo komisijos narių susitikimas ir diskusija „Mūsų chorinio gyvenimo aktualijos“.
12 val. – Didžiojo gintaro prizo konkursas.
14.30 val. – Klaipėdos Lietuvininkų aikštėje – vaikų ir jaunimo chorų festivalis „Dainuokime kartu“ (dalyvauja Klaipėdos jaunimo teatras ir konkurso svečių chorai).
15 val. – chorų konkurso dalyvių koncertas „Draugai draugams“.
(Klaipėdos koncertų salė, Šaulių g. 36, Klaipėda)
16 val. – Konkurso laureatų apdovanojimas, specialiųjų prizų įteikimas. Didžiojo ir Mažojo gintaro prizų konkurso rezultatų skelbimas ir apdovanojimai. Laureatų koncertas. Konkurso uždarymas.
Įėjimas į visus konkurso renginius – laisvas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos menininkams – prestižiniai apdovanojimai
Švenčiant Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre Lietuvos menininkai buvo apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“ už 2023 metų kūrybinius pasiekimus. Tarp jų apdovanojimus gavo net šeši Klaipėdoje kūrę ...
-
„Auksiniai svogūnai“ grįžo: suskaičiuoti ir apdainuoti ryškiausi politikos herojai ir nusidėjėliai5
Pandemijos pristabdyti, bet dar labiau subrendę, legendiniai, fantastiški, ryškiausiomis žvaigždėmis ir sąmoju spindintys, politikos nusidėjėliams akis graužiantys Lietuvos humoro apdovanojimai „Auksiniai svogūnai“ sugrįžo....
-
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteikti kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau šeštą kartą Teatro dienos proga įteikė apdovanojimus „Pagauk bangą“, kurie skirti 2023 m. ambicingiausius kūrybinius iššūkius įveikusiems kūrėjams ir aukščia...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Klaipėdos teatralams bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai
Klaipėdoje kuriantiems teatralams už reikšmingiausius 2023 metų teatro darbus ir nuopelnus pirmadienį bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai. ...
-
KVMT istorinę praeitį ir ambicingą ateitį sujungs V. Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros6
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptor...
-
Tarptautinei teatro dienai – premjera ir žiūrovų pamėgti spektakliai Žvejų rūmuose
Pasitinkant tarptautinę teatro dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose kovas buvo paskelbtas teatro mėnesiu. ...
-
Žvejų rūmuose – „Labai asmeniškos dainos“
Kovo 28-ąją 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmai kvies praleisti vakarą su Neda Malūnavičiūte ir Richardu Baniu. Koncertinei programai „Labai asmeniškos dainos“ jie kruopščiai atrinko per 30-ies N. Malūnavičiūtės kūrybin...
-
Legendinis Klaipėdos būgnininkas pasitinka jubiliejų: žinau, kad groti nenustosiu1
Džiazo gerbėjų puikiai žinomas ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje, būgnininkas Edmundas Federavičius, sutiko pasidalinti savo įspūdingo gyvenimo prisiminimais. ...