Klaipėdos bibliotekoje pristatoma dviejų debiutantų fotoparoda

Tai iš tiesų pirmoji abiejų fotoparoda, tačiau jų debiutas – svarus ir profesionalus pareiškimas.

Skirtingi ir panašūs

Urbanistinė fotografija – sudėtingas žanras. Labai lengva nuslysti į chrestomatinę, nuobodžią fotografiją. Todėl rinktis pastarąjį pirmajai parodai – drąsu ir atsakinga. Tačiau debiutas pavyko puikiai – jauni autoriai savo nuotraukose sugebėjo išgirsti fotografuojamų miestų vibraciją, užčiuopti jų pulsą, reflekuoti savo emocinius potyrius tų miestų erdvėse. Visose fotografijose dominuoja estetiškai išvalyta erdvė, kone apčiuopiamas švaros pojūtis ir elegantiškas minimalizmas.

Danutė ir Vaidotas šia ekspozicija deklaruoja savo požiūrį į architektūros objektus ir erdves kaip į dailės kūrinius. Jis skirtingas ir kartu kažkuo panašus: abiejų darbuose atsiskleidžia požiūris į erdvę, dėmesys detalėms, vaizdo fragmentiškumas, dominuojančios išgrynintos formos. Danutės fotografija poetiškesnė, joje daugiau romantikos, emocinio užpildo, tapybiškų atspindžių, spalvinio skambesio. Vaidoto žvilgsnis labiau architektūrinis, jo fotografijose dominuoja linijos, plokštumos, tekstūros, akį traukia tobulas perspektyvos ir šviesos žaismas. Vis dėlto, nepaisant neesminių skirtybių, ekspozicija labai vientisa ir harmoninga. Nenuostabu – parodai fotografai ruošėsi dvejus metus, kruopščiai atrinko ir tarpusavyje derino vaizdus.

Kad pamatytum...

„Norėjau parodyti architektūrą sau pačiam, – sakė Vaidotas. – Praeini, prabėgi, nuskubi, viską matai tik akių lygmeniu. Kad pamatytum, reikia sustoti.

Klaipėdietei Danutei labiau patinka fotografuoti savo miestą, ji geriau jaučia prisijaukintas erdves: jų paslaptį, gylį, sluoksnius. O Vaidotui priešingai – Klaipėdos miestas jam yra kone darbo vieta ir galbūt jo kaip architekto profesionalo kompetencija ne visada leidžia į miestą pažvelgti kitu – ne konstruktyviu, o meniniu rakursu. Tad jam kur kas įdomiau tyrinėti naujas vietas, pamažu sau pačiam atverti nepažintus miestus. Kitose erdvėse, kituose miestuose kur kas lengviau atsiriboti nuo praktinio urbanistinio požiūrio ir susikoncentruoti į kitą žiūrą, leidžiančią pamatyti miestą per emocinę, meninę prizmę.

„Kai perfokusuoji žvilgsnį, tarsi savaime ima vertis miesto veidas, išnyra fragmentai, kurių kitu atveju turbūt nepastebėtum, praeitum. Ir pats nustembi, kad taip gali būti – pažįstamas tampa neatpažįstamu, kitu, kitokiu“, – dalijosi mintimis Vaidotas.

Svarbiausia – rezultatas

Danutė pradėjo fotografuoti prieš dvejus metus, Vaidotas, žinoma, seniau – architektui tai būtina. Tad jam jau buvo pažįstami bendri dailės ir fotografijos principai. Vis dėlto ruošdamiesi parodai abu nusprendė pasimokyti fotografijos pas puikų fotomenininką ir ne mažiau talentingą pedagogą Remigijų Treigį. Lyg ir nieko nemokydamas, Remigijus išmokė labai paprastų ir kartu labai reikalingų dalykų: neskubėti ir sustoti, žiūrėti ir įsižiūrėti, stebėti ir pamatyti, pajausti ir reflektuoti.

„Fotografuoti, kaip ir piešti ar tapyti, bent jau techninių dalykų galima išmokyti visus, –mano R.Treigys. – Bet „vizualinė klausa“, kurią, be jokios abejonės, turi Danutė ir Vaidotas, yra duotybė. Jos neišmoksi, tai prigimtinis dalykas. Man beveik nereikėjo jų mokyti, na, nebent patarti, nukreipti. Viską moka jie patys. Dažnai fotografijos parodose girdžiu klausimą: kokiu aparatu fotografuoji? Kodėl tapytojo neklausia, kokiu teptuku – iš voveraitės ar ponio plaukų – jis tapo savo drobes? Nes tai nesvarbu. Lygiai taip pat technika nesvarbi fotografijoje, svarbiausia yra rezultatas. Danutės ir Vaidoto rezultatas yra puikus.“

Gera pradžia

Profesionalaus fotografo pamokos Vaidotui buvo savotiškas žinių pasitikrinimas, o Danutei – visai naujos raiškos pagrindai. Po mokymų greitai ėmė ryškėti akivaizdūs skirtumai – kitas žvilgsnis, kitas objekto erdvinis suvokimas ir gebėjimas jį dar labiau išgryninti. Fotografuojant vien nuojautos ir praktikos neužtenka, būtinas elementarus fotografinis raštingumas. Jo pasimokius, visai kitaip imi skaityti vaizdus ir kitaip juos kurti. Tad belieka tikėtis, kad šis stiprus debiutas yra gera pradžia, o ne tik ambicingas pareiškimas, kad ir jie šį tą gali.

Paroda „Debiutas“ bibliotekos Meno skyriuje veiks iki liepos 25 d. Ją apžiūrėti galima I–V nuo 10 iki 18 val.