Klaipėdos dramos teatro premjera preparuos stereotipus

  • Teksto dydis:

Klaipėdos dramos teatre kitą savaitę – premjera. Rampų šviesą išvys Andrzejaus Stasiuko pjesės „Naktis“ pastatymas.

Aktualia šių dienų tema

Spektaklį kuria režisierius Agnius Jankevičius, dailininkė Laura Luišaitytė, videomeninkas Rimas Sakalauskas, aktoriai Arnoldas Eisimantas, Eglė Barauskaitė, Regina Šaltenytė, Donatas Želvys, Artūras Lepiochinas, Karolina Kontenytė, Jonas Baranauskas, Toma Gailiutė, Mikalojus Urbonas, Vaidas Jočys, Kęstutis Macijauskas ir Renata Idzelytė.

Pjesės „Naktis“ autorius A.Stasiukas (gim. 1960 m.) yra vienas žinomiausių šiuolaikinių lenkų rašytojų. Pelnęs ne vieną apdovanojimą. Už knygą „Kelionė į Babadagą“ (2005 m.; lietuvių kalba išleista leidyklos „Kitos knygos“ 2007 m.) įvertintas prestižiškiausia Lenkijos literatūrine premija „Nike“. 2016 m. už literatūrinę veiklą apdovanotas Austrijos valstybine Europos literatūros premija.

Savo kūryboje rašytojas nuolat grįžta prie lenkų ir jų kaimynų Europoje santykių, aktualios šių dienų temos – Rytų ir Vakarų Europos kultūrinių prieštarų, bendražmogiškųjų vertybių paieškos. „Jo kūryboje yra kažkas labai žmogiško, labai gyvo ir tikro, lenkams įprastos ironijos ir net sarkazmo. Pjesėje „Naktis“ irgi to yra – Vakarų ir Rytų, širdies ir proto“, – dalijosi mintimis Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas, rašytojas Gintaras Grajauskas.

Tyrinėja įtarumą ir baimes

Pjesė „Naktis“ pirmą kartą pastatyta 2005 m. – kaip bendras Krokuvos „Stary Teatr“ (Lenkija) ir Diuseldorfo „Staatsschauspiel“ (Vokietija) projektas.

Tai farsas, kuriame egzistencinis kartėlis susipina su humoru ir jautrumu žmogiškajai būčiai. Pjesės veiksmas vyksta ir Vokietijoje, ir Lenkijoje. Jaunas vagišius iš Rytų Europos žūsta, kai jį peršauna papuošalų parduotuvės savininkas. Po mirties vaikino širdis nelegaliai išimama ir persodinama į juvelyro kūną.

„Pjesėje A.Stasiukas preparuoja stereotipus ir beprotiškiausias mitologijas, abipusį įtarumą ir baimes, kurių apstu sudėtinguose Rytų ir Vakarų Europos santykiuose. Tiesiogine ir perkeltine žodžių prasme jis stengiasi suvienyti „slavišką širdį ir vokišką protą“, ieško atviros erdvės, kurioje lenkai ir vokiečiai atsikratytų savo baimių ir prietarų, senų ir naujų stereotipų, suprastų vienas kitą ir susivienytų kaip teisėti vienos Europos šeimos nariai“, – pastebėjo G.Grajauskas.

Subjektyvus požiūris

Spektaklio režisieriaus A.Jankevičiaus teigimu, „jame esama daug paradoksalių dalykų. Tai subjektyvus požiūris į tą Rytų ir Vidurio Europą, kuri visuomet buvo kaip pamesta sesė. Tas Baltijos blokas visąlaik kentėjo dėl savo identiteto nesusikūrimo. Ir dabar mums vfisi aiškina, kokie mes turime būti. Pseudotolerancijos atmosfera devalvuoja žmones kaip individus ir jų galimybę reikštis. A.Stasiukas paliečia tą Centrinės arba Rytų Europos sindromą. Spektaklis bus apie tai. Pjesės autorius turi autonomišką nuomonę apie tai, kas dabar vyksta Europoje. Tokie žmonės yra vertybė.“

Anot A.Jankevičiaus, „jeigu politikai ir visos masinės informavimo priemonės paliktų žmones ramybėje ir neaiškintų jiems, kaip gyventi, jie tarpusavyje patys kuo puikiausiai susitartų, patys rastų sprendimus. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi labai didelį potencialą.“

Režisierius tvirtino, kad į teatro publiką jis nežiūri kaip į kažkokį vienetą: „Susirenka pačios įvairiausios personos, su savo individualiomis patirtimis.“ Tokios publikos jis tikisi ir savo naujausiame spektaklyje.

Jo dailininkė L.Luišaitėtė teigė, kad pastatymo scenovaizdžio sprendimus inspiravo Rytų ir Vakarų priešpriešos tema, kuri labai ryški pjesėje: „Tai tarsi pragaras, rojus ir skaistykla, kurioje vyksta spektaklio veikėjų susitikimas. Jie visi veržiasi į rojų.“

Savito braižo režisierius

„Gyvenu tokiame sociume, kuris yra kritikuotinas. Tos problemos liečia ir mane. Nematau prasmės savęs atskirti nuo to, nes tuomet pasidarysiu grūmojantis pirštu dėdulė. Egocentrikų ir naivuolių bruožas – tapti tokiais dėdulėmis. Aš save traktuoju kaip neatskiriamą bendruomenės dalį. Būtent bendrystė teatre man yra didžiausia vertybė“, – sakė A.Jankevičius.

Jis yra savito braižo režisierius, mėgstantis gilintis į nedidelių, uždarų bendruomenių temas, egzistencinius ir geografinius paribius. Svarbiausio Lietuvoje teatro apdovanojimo – Auksinio scenos kryžiaus ir kitų premijų laureatas.

Režisierius A.Jankevičius gimė 1979 m. Skapiškyje, Kupiškio rajone. 1997–1998 m. lankė Jaunojo filosofo mokyklą prie Vilniaus pedagoginio universiteto. Vėliau mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), 2003-aisiais ten baigė teatro režisūros bakalauro studijas (kurso vadovas – režisierius Jonas Vaitkus). Sukūrė vaidmenų teatre ir kine, dirba dėstytoju LMTA. Vienas iš plataus meninio profilio sindikato „Bad Rabbits“ įkūrėjų.

A.Jankevičiaus režisuoto spektaklio „Naktis“ premjera – spalio 17 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatre.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių