„Klaipėdos knyga – 2016“: rinkimų karštymetis

  • Teksto dydis:

Įsibėgėjo 11-asis uostamiesčio leidėjų per metus išleistų knygų konkursas „Klaipėdos knyga – 2016“. Rinkimuose dėl populiariausios ir gražiausios metų knygos vardų varžosi 14 leidinių, pasirodžiusių pernai. Pristatome dar dvi konkurso dalyves.

Apie šio krašto pinigus

Rinkimų įkarštyje Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) vasario 8 d. 17 val. rengiamos dar vienos pretendentės į skaitomiausios ir gražiausios Klaipėdos metų knygos titulus – Klaipėdos apskrities žurnalistų ir verslininkų klubo išleistos kolekcininko Vlado Zenkevičiaus knygos „Klaipėdos krašto pinigai 1917–1923 m.“ sutiktuvės. Renginyje dalyvaus knygos sudarytojas Mindaugas Milinis ir fotožurnalistas, kraštotyrininkas Bernardas Aleknavičius.

Ar teko susimąstyti, kiek daug informacijos gali būti užkoduota banknotuose, piniginiuose ženkluose, kuriuos kasdien laikome rankose? Net ir nesidomintiems bonistika gali būti įdomu sužinoti, kodėl Mėmelio notgelduose pavaizduoti sieliai ir lentpjūvės, Šilokarčemos – Hermano Zudermano citatos apie Tėvynę, o Tilžės piniginiuose ženkluose – sūris. O ant notgeldų pasirašydavo patys iškiliausi to meto bendruomenės nariai – magistrato valdininkai, burmistrai, vaistininkai.

Knygą maždaug 1979–1980 m. parašė garsus to meto šilutiškis kolekcininkas V.Zenkevičius (1916–1985). Autoriui gyvam esant ji taip ir nebuvo publikuota. Leidybinio darbo ėmėsi V.Zenkevičiaus anūkas – žurnalistas ir literatas M.Milinis. „Esu tikras, kad šis leidinys bus įdomus ne tik profesionalams ar bonistikos ekspertams, bet ir visiems, besidomintiems mūsų krašto istorija“, – įsitikinęs jis.

Leidėjo nuomone, 1917 metais Klaipėdos krašto miestuose pradėti leisti vietiniai pinigai – notgeldai, yra dar vienas šio regiono išskirtinų bruožų, darančių jį unikalų, palyginti su Didžiąja Lietuva: „Iki šiol šia tema nebuvo jokio leidinio. Pasitikdami Klaipėdos krašto pinigų 100-metį, išleidome V.Zenkevičiaus studiją „Vietiniai pinigai Klaipėdos krašto apyvartoje“. Autorius Klaipėdos krašto notgeldus kruopščiai išstudijavo, išmatavo ir detaliai aprašė.

Šiuo metu notgeldai domina daugelį kolekcininkų. Elektroniniuose bonistikos aukcionuose 1917 m. Rusnės pinigą galima nusipirkti už 50–70 eurų, 1920-ųjų laidos piniginis ženklas kainuoja maždaug 25–35 eurus. Mėmelio popieriniai banknotai kur kas brangesni nei ant jų užrašytas nominalas.

Pirmoji ir svarbiausioji Klaipėdos krašto notgeldų paskirtis buvo praktinė – atlikti trumpalaikę funkciją krašto apyvartoje. Bet kartu reiškėsi ir šių piniginių ženklų leidybos iniciatorės – senosios prūsų valdininkijos siekis suteikti Klaipėdos kraš­tui plačią autonomiją arba laisvojo miesto statusą, kurį 1920-aisiais gavo kitas Prūsijos uostamiestis Dancigas (dab. Gdanskas). Žodžiu, ir istoriniai ir ekonominiai argumentai – už tai, kad miestas buvo vertas laisvojo miesto (Freistadto) statuso. Sunku įsivaizduoti, kokioje Klaipėdoje gyventume šiandien, jei po Pirmojo pasaulinio karo Mėmelis būtų gavęs laisvojo miesto statusą ir nebūtų prisijungęs prie Lietuvos“, – dalijosi mintimis M.Milinis.

Tarp kitų – ir poezijos rinktinė

Be jau anksčiau pristatytų dviejų konkursinių „Eglės“ leidyklos leidinių, Klaipėdos metų knygos rinkimams ji pateikė ir Danielės d'Erceville poezijos rinktinę lietuvių ir vokiečių kalbomis „Išausiu raštą“, kurios sutiktuvės sausio 12-ąją buvo surengtos Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje.

Tikrasis šios poezijos knygos sudarytojas – kilnusis lietuvių literatūros ambasadorius Vokietijoje Alfredas Franzkeitis (1921–2013). Jis atrinko labiausiai jam prie širdies limpančius poetės D.d‘Erceville eilėraščius iš kelių jos poezijos knygų ir išvertė į vokiečių kalbą. Vertimus, siunčiamus poetei, lydėjo turtingi laiškai, rašyti lietuviškai. Poetės ir vertėjo, taip pat poeto, kūrybinei draugystei didelės įtakos turėjo skausmingas jų abiejų gyvenimas, traiškomas ir karo, ir pokario. Šios knygos vokiečių kalbos redaktorė Aušra Šežaitė teigė, kad vertimai – nepaprastai geri, prilygstantys originalams. Eilėraščiai tampa abiejų tautų dvasiniu turtu. Knyga gražiai iliustruota Jurgos Povilaitienės.

Išrinks skaitytojai ir komisija

Šie leidiniai yra tarp 14-os pretendentų į populiariausios ir gražiausios Klaipėdos metų knygos titulus.

Susipažinti su visomis rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir balsuoti už pačią skaitomiausią galima iki vasario 17 d. šešiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės filiale (Kalnupės g.13), Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A), „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49), taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.biblioteka.lt.

Gražiausią leidinį išrinks specialiai suburta komisija.

Konkurso rezultatai bus paskelbti vasario 21-ąją.

Klaipėdos metų knygos konkursą rengia Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių