Klaipėdos krašto dainos ir muzika – knygoje ir plokštelėje

Suvienijus trijų institucijų – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Klaipėdos universiteto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – mokslininkų pajėgas bei pasinaudojus folkloro archyvų medžiaga, išleista knyga ir kompaktinė plokštelė „Klaipėdos krašto dainos ir muzika“ (Vilnius, LLTI, 2017). Jose skelbiamos 34 dainos bei keturi instrumentiniai kūriniai, 1935–2000 m. įrašyti Lietuvoje, Kanadoje ir JAV, jų transkripcijos, komentarai, nuotraukos. Čia publikuojamos karinės istorinės dainos ir Pamario kraštui būdingos žvejų dainos, po jų – meilės, vestuvinės ir šeimos dainos, o pabaigoje – kelios vaikų ir humoristinės dainos. Įvadinio straipsnio autoriai ir sudarytojai – L.Petrošienė, A.Nakienė, J.Bukantis, Gaila Kirdienė.

XVIII–XIX a. lietuvininkų liaudies dainos lietuvių kalbai ir kultūrai atvėrė kelią į Vakarų Europą. Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos suburti tautosakos rinkėjai sukrovė neįkainojamą lietuvių dvasinės kultūros aruodą, kurį daugybė žmonių pildė bemaž 200 metų. Ir XX a. įvairiuose tautosakos archyvuose buvo sukaupta vertingos medžiagos, šimtmečio viduryje dar būta pateikėjų, galinčių padainuoti lietuvių liaudies dainų. Tačiau per visą praėjusį amžių Lietuvoje taip ir nepaskelbtas nė vienas autentiškos lietuvininkų dainos ar instrumentinio kūrinio garso įrašas. Tai lėmė dėmesio stoka, XX a. pirmosios pusės Klaipėdos krašto ir Lietuvos valstybės, o vėliau – sovietinio režimo politinės peripetijos. Tik XXI a. pradžioje imta publikuoti klaipėdiškių dainų garso įrašus. Viena 1935 m. įrašyta Martyno Jankaus daina – „Prieš kalną beržai, pakalnėj klevai“ – įtraukta į leidinį „Suvalkijos dainos ir muzika“ (Vilnius, LLTI, 2003). Gausiausias Klaipėdos krašto garso įrašų pluoštas publikuotas vienos žinomiausių dainininkių Anos Mažeivos dainų kompaktinėje plokštelėje „Eit mergeli pajūriais“ (Klaipėda, KU, 2006).

„Klaipėdos krašto dainos ir muzika“ – naujas indėlis į lietuvininkų tradicinės kultūros aruodą. Taip klaipėdiškių muzikinis folkloras garbingai stoja į vieną gretą su kitų Lietuvos regionų dainomis ir muzika. Pagaliau visi galės išgirsti autentišką skambesį to, ką daugelis pažįsta iš raštuose sustingusių žodžių, gaidų arba jų interpretacijų.