Klaipėdos muzikiniam teatrui parinktas kvapas – kontrastas betoniniam fasadui

„Mūsų teatras atviras įvairioms meno rūšims ir pačioms įvairiausioms raiškos priemonėms. Tikiu, kad ši iniciatyva paskatins dar ne vieną panašų projektą. Uoslė yra viena iš pamatinių juslių, kuriomis priimame informaciją. Norime savo akcija atkreipti dėmesį į kvapą, ne tik kaip į aksesuarą, bet ir kaip į paveikią komunikacijos priemonę, net apsvarstyti jo kaip dar vienos meno kalbos galimybes“, – pasakojo unikalų projektą inicijavusio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas.

Teatrui kvapą parinkęs A.Mickevičius antrino vadovo žodžiams. Pasak parfumerio, keista, kad Lietuvos teatrai taip menkai išnaudoja plačias kvapo galimybes: „Juk galima ne tik patalpas kvėpinti, net ir spektaklis gali labai tikslingai kvepėti. Tobulas, bet tik vienas to pavyzdys, Oskaro Koršunovo spektaklis „Ugnies veidas“ – jo finale pasklisdavo benzino kvapas. Tas kvapas buvo teatrinis elementas, padedantis geriau suvokti pjesę.“

Ir šiuo atveju naujas unikalus Klaipėdos muzikinio teatro kvapas bus pristatytas prieš P.Čaikovskio operą „Jolanta“. Šioje operoje pasakojama aklos princesės istorija. Bet priešingai nei tradiciniuose pastatymuose, režisierius R. Banionis auditoriją kviečia neapsistoti ties pasakišku operos siužetu, o nerti giliau – pasvarstyti apie giluminį, tikrąjį regėjimą. Tai proga įvertinti visas jusles, kuriomis patiriamas pasaulis.

Uoslė jų hierarchijoje išsiskiria kaip ypatingai svarbi, nors, anot A. Mickevičiaus, nepelnytai nuvertinama juslė, „kvapai tiesiogiai veikia mūsų emocinę atmintį, jų pagalba galime pasiekti tolimiausius prisiminimus, jie taip pat gali perkelti net ir ten, kur niekada nebuvome – į vaizduotės teritoriją. Ne veltui šiandien aukštajai parfumerijai yra suteiktas aštuntosios meno rūšies statusas. Žmones paveikti galinčių sudėtingų kvapų kompozicijų kūrimas yra meninis uždavinys. O ir tie kvapai taip pat nėra vien komercinis produktas, tai kur kas daugiau“, - pasakojo parfumeris. Jis taip pat pabrėžė, kad teatro kvapas, kad ir atskleidžiamas prieš operą „Jolanta“, nesisieja su to vakaro spektakliu, -„tai kvapas teatrui, kultūrinei erdvei“, – akcentavo A.Mickevičius.

Parinkdamas kvapą jis atsižvelgė į šiais metais 30-uosius veiklos metus mininčio teatro patalpas. „Apžiūrėjau ne tik pagrindines erdves, bet ir įvairiausius užkaborius. Pastatas pasirodė gana šaltas ir atšiaurus, jame daug betono. Kaip priešpriešą šioms jo savybėms parinkau aromatą, kuris turi daug šiltų medienos natų, – vardijo parfumeris. – Teatro kvapas kontrastuos su pastatu, neimituos jo aplinkos. Norėjau, kad jis skatintų teatro lankytojus pasijusti jaukiau, šilčiau, suartintų juos ir nuteiktų tam tikrai meninei intrigai“.

Teatro vadovas J.Sakalauskas priminė, kad apsilankymas teatre publikai turi būti šventė, prasidedanti vos įžengus pro teatro duris: „Stengiamės savo teatrą užpildyti įdomiu turiniu, bet pridėtinę vertę kuria ir malonus aptarnavimas, bendravimas, net kvapas – tai gali būti labai svarbios gerą apsilankymo teatre patirtį formuojančios sudėtinės dalys.“

Pasak teatro vadovo, svarbus kiekvienas niuansas: „Uoslė yra labai intymi juslė, o kvapas subtili raiškos priemonė ir plačiajame pasaulyje šiuo metu jam vėl skiriamas nemažas dėmesys. Kvapų kūrimas yra menas. Džiaugiuosi šiuo projektu.“