Charizmatiškasis fotografas A. Kubaitis: esu tik amatininkas (interviu)

Algio Kubaičio išskirtinis bruožas – fotoaparatas ir plika galva. Fotografas nemėgsta, kai jį kas vadina menininku ir pabrėžia, jog yra viso labo tik amatininkas. Nuolatos linksmą ir šmaikštų besidarbuojantį A.Kubaitį galima sutikti kone visuose miesto ar šou pasaulio renginiuose. Tačiau po komiko kauke neretai slypi ir labai rimti dalykai.

Tėtis palaikė pomėgį

– Ar esate klaipėdietis?

– Ne, esu kilęs iš Šilalės rajono, Šilų kaimo. Mokiausi pačioje Šilalėje, nes mūsų kaimas yra visai šalia.

– Kada susidomėjote fotografija?

– Kiek save prisimenu, visą laiką norėjau būti fotografu, gal nuo kokios ketvirtos klasės. Man fotografai labai patikdavo. Kai mokykloje reikėdavo parašyti, kuo būsiu, kai užaugsiu, visada pabrėždavau, jog noriu būti fotografas ir niekas kitas.

– Kada pirmą kartą paėmėte į rankas fotoaparatą?

– Net nebeprisimenu, reikėtų pažiūrėti instrukciją paties seniausio fotoaparato, kurį turiu, ant jos turėtų būti antspaudas, kada jis pirktas. Namuose turėjau gal 12 fotoaparatų. Tėtis labai palaikė mano hobį. Namuose buvau įsirengęs dvi laboratorijas, tėvai man buvo skyrę tam net du kambarius. Turėjau viską, ką buvo įmanoma įsigyti tais laikais. Turėjau visų markių rusiškus fotoaparatus "Fed", "Kijev", "Zenit", net "Sokol", kainavusį 160 rublių. Mano tėtis dirbo autobuso vairuotoju, vežiodavo ekskursijas po Tarybų Sąjungą. Nuvažiuodavo į Maskvą ar Kijevą, užsukdavo į fotoprekių parduotuvę, jei pamatydavo, kad tokio daikto dar neturime, nupirkdavo. Parveždavo visokių kadravimo rėmelių, didintuvų, spalvotų filtrų. Spalvotas nuotraukas tais laikais ryškindavau namuose, ne visada pavykdavo, bet galimybę tai daryti turėjau.

Tarp mokyklų sienų netilpo

– Kokių dar pomėgių tada turėjote?

– Buvau gana įdomus jaunuolis, tada aš dar grojau gitara ir domėjausi fotografija, daugiau nieko neveikdavau. Į mokyklą beveik neidavau, blogai mokiausi, vos ne visą laisvalaikį praleisdavau kultūros namuose. Kadangi buvau neigiamas, tai daug komiškų dalykų pridirbdavau, bet apie tai negalima rašyti, nes paskui žmonės su manimi nustos bendrauti. Draugaudavau su fotografais, su muzikantais. Man ir dabar muzikantai labai patinka, mėgstu juos fotografuoti.

– Fotografija prigijo, o kodėl nebegrojate?

– Nebegroju, kai grįžau iš armijos. Greitai po to sukūriau šeimą, todėl dainuoti ir groti jau nebebuvo kada. O mokykloje po pamokų kartais net namo neidavau, bet iš karto – į kultūros namus, kartais tekdavo ten ir nakvoti. Pamenu istoriją, kai užmigau ant fortepijono, užsidengęs diskotekos fono medžiaga. O visi šnekėdavo, kad Šilalės kultūros namuose yra vaiduoklių. Taigi ryte prieš pamokas atėjo parepetuoti tokia mūsų mylima muzikos mokytoja, mes ją vadindavome Debesėliu. Ji pradėjo groti ir mane prižadino, aš ėmiau keltis su visu tuo užklotu. Kraupiai tada ją išgąsdinau, kaip pats tikriausias vaiduoklis. Pamenu, ta mokytoja norėjo mane ir mano draugą Algį paruošti "Dainų dainelės" konkursui, bet mes vaidinome tokius erelius, kad mums tas renginys buvo ne lygis. Tada buvome gal septintokai.

– O kaip mokslai Vilniuje?

– Tik įstojau mokytis, kai patį pirmą mėnesį iš manęs atėmė stipendiją. Darbavomės, kaip tada buvo įprasta, kolūkyje Palūšėje, atšventėme mano gimtadienį. Kolegos pradėjo lakstyti po mišką vienomis pižamomis, miestiečiai nemokėjo alkoholio vartoti, tiesiog pamišo. Kai kurie jų šiandien garsūs fotografai Lietuvoje. O mes tik vieną dėžę vyno nusipirkome. Bet aš nebuvau kaltas, juk niekam nepyliau į gerklę. Bet rado atpirkimo ožį.

Kasė ir griovius

– Kaip atsidūrėte Klaipėdoje?

– Mano žmona – klaipėdietė, kartu mokėmės fotografijos Vilniuje. Grįžęs iš armijos atvažiavau pas žmoną, kuri čia jau dirbo fotografe. Buvo toks "Gražinos" kombinatas, ten dirbo daug fotografų ir naujai atvykusiam vietos nelabai buvo. Visi jie turėjo savo klientus, o aš atvažiavau, nepažinojau nė vieno žmogaus.

– Tai kur įsidarbinote?

– Įsidarbinau Inžinerinių tinklų valdyboje, kad nesėdėčiau namuose. Nuėjau ten dirbti, nes tuo metu ten labai gerai buvo galima uždirbti – nuo 250 iki 600 rublių. Taigi klojau vandentiekio vamzdžius, o savaitgaliais buvusiame atrakcionų parke, netoli dabartinio universiteto pradėjau fotografuoti žmones. Tais laikais buvo populiaru fotografuotis su visokiausiomis didelėmis lėlėmis – katinu Leopoldu, vilku ir zuikiu. Mūsų fotografų stovėdavo kokie keturi.

– Kaip sekėsi šis verslas?

– Pamenu, sėdėjau viename bare, gėriau kavą, kai ten užėjo toks jaunuolis su fotokrepšiu. Žinoma, užkalbinau, juk – kolega. Jis prisistatė, kad yra vokietis, kažkokio Vokietijos cirko fotografas. Mes su juo pradėjome kalbėtis ir jis man sako, kad nori parduoti du manekenus – nykštuką ir natūralaus ūgio Č.Čapliną, už jį norėjo 700 rublių. Aš jį nusipirkau. Parsigabenau tą "iškamšą" į namus giminei erzinti. Užkėliau ant spintos, žmona bijodavo miegoti, atsibudusi matydavo palubėje gulintį žmogų. Tai aš tą Čapliną nusinešdavau į parką ir žmonės šalia jo mielai fotografuodavosi. Tuo metu tai buvo naujovė. Įdomu tai, jog nereikėdavo siūlyti, kad eitų fotografuotis, suprasdavo žmonės, ką mes čia darome. Bendradarbiavau su tuo metu garsiu Klaipėdos fotografu Miša Karaniku, dabar jis jau miręs, jam nešdavau fotojuosteles, jis padarydavo nuotraukas, vėliau paštu jas išsiųsdavome klientams.

– Kur dabar tas Čaplinas?

– Kažkur parke palikau, jis supuvo, buvo pagamintas iš papjė mašė. Bet būtent tuo Čaplino laikotarpiu susiformavo mano klientų ratas, jie kviesdavo mane fotografuoti jų šeimų švenčių. Net prisimenu, kieno Klaipėdoje pirmąsias vestuves fotografavau, bet nesakysiu, kas tokie, nes jie kartu nebegyvena. Važinėdavau net su Kalėdų Seneliu po namus ir fotografuodavau. Nefotografuoju tik laidotuvių, nebent paprašydavo labai artimi žmonės.

Kasdienybė tarp garsių žmonių

– Teko fotografuoti ir labai garsius žmones?

– Taip, nuolatos. Fotoreporteriai tų garsenybių prisižiūri. Visa tai būna įdomu, kai tik pradedi dirbti. O paskui tos žvaigždės ir prezidentai tampa kasdienybe. Daug įdomių žmonių yra tekę sutikti ir juos fotografuoti. Pamenu, Palangoje viešbutyje "Pušų paunksmė" fotografavau Arvydo Sabonio šeimą, kai jo vaikai dar buvo maži. Prisimenu, vos surinkau juos į vieną krūvą, sienomis belaipiojančius. O visas lietuviškas žvaigždes, kurias rodo per televizorių, asmeniškai pažįstu, visus juos esu fotografavęs. Dar kai nedirbau laikraštyje, susidraugavau su prodiuseriais broliais Bendžiais. Teko fotografuoti labai daug muzikos grupių, kurių šiandien jau niekas ir nebeprisimena. Visada būdavau šalia Bendžių, kaip koks metraštininkas visuose jų projektuose. Fotografuodavau ir Simoną Donskovą, beveik jo visoms kasetėms esu "daręs" viršelius. Su daug kuo esu susibičiuliavęs, bet draugystė nutrūksta, kada kai kurie jų staiga pradeda valgyti žalią maistą, ir aš jiems tampu nebeįdomus.

– O pats mėgstate fotografuotis?

– Kaip aš nejaukiai jaučiuosi dabar, kai mane fotografuoja. Juk turite mano gražią nuotrauką su šortais, ar tos neužteks? Kolega fotografuoja ir jausmas keistas.

– Plika galva – skiriamasis ženklas?

– Ne visada buvau toks. Anksčiau turėjau ilgus garbanotus plaukus. Mano pravardė mokykloje buvo Boney M. Pamenu, dirbau dienraštyje, per vieną Spaudos dieną su fotografu Kęstučiu Maskolaičiu nusprendėme pralinksminti kolegas. Nuėjome į kirpyklą ir nusiskutome plikai. Įspūdis buvo didelis. Ir man tas plikumas visai patiko, toks ir likau. Skutuosi nuolat. Tai tapo tarsi įvaizdžio dalis.

– Ar sūnus irgi linkęs į menus?

– Sūnus Donatas baigė Dailės akademiją, yra dizaineris. Mes abu – truputį kūrybiniai žmonės. Tik nerašykite, kad esu menininkas. Aš tik amatininkas, kartais sugadinantis žmonėms šventę.

Vizitinė kortelė

Gimė 1965 m. spalio 11 d. Šilalės raj. Šilų kaime.

Baigė Šilalės S.Dariaus ir S.Girėno mokyklą.

Fotografijos mokėsi Vilniuje, 47-oje profesinės technikos mokykloje.

Klaipėdoje gyvena 30 metų.

Dirba įvairiuose spaudiniuose, laisvai samdomas fotografas.

Žmona Laimutė, sūnus Donatas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Algirdas Kubaitis

Algirdas Kubaitis portretas
Ačiu Jums, bičiuliai:)

puikus

puikus portretas
Sis zmogus turi puikiai isaukleta ir protinga sunu... sekmes Donatui.

Gunteris

Gunteris portretas
Linkejimai nuo brolio
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dešimt patrauklių šokėjų, šokančių lietuje – kaip nepasiduoti gundymui?
    Dešimt patrauklių šokėjų, šokančių lietuje – kaip nepasiduoti gundymui?

    Ar įmanoma prisipažinti meilėje ir išsakyti jausmus, nepratariant nė žodžio? Yra daugybė būdų tai padaryti, tačiau pats jausmingiausias ir įtikinamiausias – kūno plastikos kalba. Šokio kalba universali – ji suprantama bet ...

  • Klaipėdiečius kviečia festivalis „Salve Musica“ <span style=color:red;>(programa)</span>
    Klaipėdiečius kviečia festivalis „Salve Musica“ (programa)

    Klaipėdos koncertų salėje netrukus suskambės šventinės klasikos festivalio „Salve Musica“ akordai. Visą gruodžio mėnesį jie skleis ramybę ir apgaubs palaima, bylos apie tekantį laiką ir tikrųjų vertybių ilgesį. Amžinai gyva ...

  • Neringa švenčia 56-ąjį gimtadienį
    Neringa švenčia 56-ąjį gimtadienį

    Neringos bendruomenė švenčia 56-ąjį savo miesto gimtadienį. Knygų pristatymais, fotografijų parodų atidarymais bei žymaus vokiečių mokslininko Adalberto Bezzenbergerio atminimu prasidėjęs didysis šventinis savaitgalis šiandien...

  • Muzika gyvenanti P. Skrabytė: plano „B“ neturiu
    Muzika gyvenanti P. Skrabytė: plano „B“ neturiu

    Jai – vos šešiolika, tačiau išvardyti visiems jos pasiekimams įvairiuose Lietuvos bei užsienio muzikiniuose konkursuose vargu ar pakaktų ir keliolikos šio straipsnio eilučių. Nenuostabu, jog palangiškės Paulinos ...

  • Šiaurės dvasia nušvietė piliavietę
    Šiaurės dvasia nušvietė piliavietę

    Kas vakarą, iki sekmadienio, piliavietę nušvies šviesos projekcijos. Šūkiu "Iškeisk rudens tamsą į mokslo šviesą!" Klaipėdoje prasidėjo jau trečiasis mokslo ir meno festivalis "Restart". ...

    9
  • Klaipėdos etnokultūros centre sužydės M. Liugienės šiaudiniai sodai
    Klaipėdos etnokultūros centre sužydės M. Liugienės šiaudiniai sodai

    Lapkričio 22 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus atidaryta Lietuvoje gerai žinomos sodų rišėjos Marijos Liugienės šiaudinių sodų paroda „Sodų gimimas ir žydėjimas“. Po pristatymo klaipėdiečius...

  • Lietuviškas obojaus muzikos garsovaizdis
    Lietuviškas obojaus muzikos garsovaizdis

    „Obojus – kaip sudėtingiausias muzikos instrumentas – įtrauktas į „Guinnesso rekordų knygą“, – teigė Robertas Beinaris, Lietuvos obojų kvinteto įkūrėjas. Lapkričio 23 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės pirm...

  • „Senolių“ ansamblis surengs šventinį koncertą
    „Senolių“ ansamblis surengs šventinį koncertą

    Lapkričio 23 d. 18 val. Klaipėdos universiteto Menų akademijos koncertų salėje (K.Donelaičio g. 4) koncertą klaipėdiečiams dovanos Klaipėdos etnokultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Senoliai“, švenčianti...

  • Orkestras žaismingai seks muzikinę pasaką
    Orkestras žaismingai seks muzikinę pasaką

    Klaipėdos koncertų salėje lapkričio 21 d. 12 ir 18.30 val. vėl vyks visai šeimai skirtas renginys „Žaismingos muzikos orkestras seka pasaką“. Smagią muzikinę pasaką apie katinėlį ir gaidelį seks Mindaugo Bačkaus vadovaujamo Kla...

  • Jauniesiems muzikos atlikėjams – atviros meistriškumo pamokos
    Jauniesiems muzikos atlikėjams – atviros meistriškumo pamokos

    Kitą savaitę Klaipėdoje vyks Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto rengiamas tęstinio projekto ,,Pianistų rengimo tarptautiniams konkursams papildomas aspektas: atviros meistriškumo paskaitos ir pamokos“ 17-asis seminaras. ...

Daugiau straipsnių