A. Labžentytė: ne drabužiai puošia žmones

"Vyks diskusija, ar mūsų šalies dizainas bei kūryba išsiskiria ir apskritai ar to išskirtinumo reikia siekti? Gal paprasčiausiai reikia pažinti save ir daryti tai, ką jauti?" – toliau klausimus uždavė viena "Fashion Week Klaipėda" organizatorių, mados analitikė ir Vilniaus dailės akademijos lektorė Asta Labžentytė, su kuria ir pasikalbėjome apie Dizaino forumą, mados aktualijas, tendencijas, dizainą bei sudėtingą, tačiau daugelį taip žavintį mados verslą.

– Kaip manote, kodėl šiandien taip sudėtinga menininkui atrasti identitetą? Ką patartumėte pradedančiam dizaineriui, kūrėjui?

– Šiandien sunku atrasti viską, nes pasiūla yra milžiniška. Galimybių niekas neriboja, tad gali būti kuo nori ir vartoti tai, ką nori.

Norint surasti kažką unikalaus, reikia laiko. Tad patarimas gali būti tik vienas – nebijoti ir leisti sau būti tuo, kuo norisi būti, leisti sau eksperimentuoti, keistis ir neįsisprausti į vieno laikotarpio, vieno stiliaus, vienų estetinių ar kultūrinių pažiūrų rėmus.

– Kokių dar problemų mados industrijoje egzistuoja?

– Daugybė. Nuo Vakarų pasaulyje praktika pridengto jaunų žmonių išnaudojimo iki nesuvokiamo masto perteklinio vartojimo, aplinkos taršos, labai blogų darbo sąlygų trečiosiose šalyse, kur išnaudojamos ne tik moterys, vyrai, bet ir vaikai. O kur dar daugybė problemų, susijusių su labiau rafinuotais, manipuliaciniais mechanizmais, pavyzdžiui, tuo, kad vizualiojoje kultūroje, kuriai mados industrija daro didžiulę įtaką, yra aukštinamas jaunimo kultas bei tam tikrų bruožų ir proporcijų vyrų bei moterų tipažai, kurie nuo realybės nutolę tiek, kad jų pasiekti beveik neįmanoma.

Iš tiesų problemų egzistuoja, pradedant nuo socialinių, ekonominių, ekologinių, baigiant kultūrinėmis ir psichologinėmis.

– Kiek ir kokių lektorių vizitų tikimasi sulaukti Klaipėdoje? Kuo jie įdomūs, ypatingi?

– Dalyviai galės susipažinti su Liucija Domkute – dizainere, dirbusia pasauliniuose auštosios mados namuose. Delyje (Indija) ji du metus dirbo pas dizainerį Manishą Arorą, kuris kasmet kolekcijas pristato Paryžiaus mados savaitėse. Taip pat Liucija stažavosi pas konceptualistę, futuristinės mados apologetę iš Nyderlandų Iris Van Herpen. Galiausiai ji buvo pakviesta dirbti visiems gerai žinomuose mados namuose "Balmain". Šiuo metu ji dirba vienoje stipriausių grožio industrijos tendencijų prognozavimo kompanijų "Beauty Stream". Tad ji su klausytojais pasidalys savo patirtimi ir tuo, ką reiškia būti dizaineriu, kūrėju globaliose rinkose ir ką duoda darbas užsienyje, ko iš jaunų žmonių ten tikimasi, kaip ten patekti, kiek jėgų energijos bei sveikatos tai reikalauja.

Kita lektorė Audronė Drungilaitė – asociacijos Lietuvos dizaino forumas vykdančioji direktorė, atsakinga už festivalio "Dizaino savaitė" įgyvendinimą. Ji organizuoja Lietuvos dizaino prizo "Geras dizainas" konkursą ir lietuviško dizaino parodas užsienyje. Aktyviai dalyvauja tarptautiniuose Europos dizainerių bendruomenės renginiuose. Audronė yra žmogus, kuris tiesiogiai stebi, pažįsta, analizuoja ir pristato geriausius Lietuvos kūrėjus.

Trečioji lektorė – Marija Pulokaitė yra pirmojo Lietuviško dizaino gido "Created in Lithuania" kūrybos vadovė, kultūrinių projektų menų fabrike "Loftas" kuratorė. Marija papasakos, kodėl buvo imtasi kurti šį leidinį bei dokumentuoti Lietuvos dizaino scenos procesus, kurie šiandien yra gana dinamiški: vieni ženklai išnyksta po metų, kiti išauga į didelius ir atpažįstamus prekės ženklus.

Mano dideliam džiaugsmui, klaipėdiečiai galės susipažinti su viena stipriausių Europoje mados analitikių, ženklodaros (angl. branding) ir produktų vystymo eksperčių, tekstilės inžiniere ir mados tendencijų prognozuotoja iš Argentinos Victoria Dias. Tai neįtikėtino intelekto, įžvalgumo ir kompetencijų moteris, kuri konsultuoja stipriausias Lietuvos ir užsienio prekės ženklus. Victoria skaitys paskaitą apie ateities madą, kokie iššūkiai jos laukia ir kodėl tai svarbu mums, kaip vartotojams. Beje, pati lektorė jau dešimtmetį gyvena Lietuvoje, tad puikiai kalba lietuviškai.

Taip pat forume dalyvaus menotyrininkė Rūta Jakštonienė, dizianerė Vidą Strasevičiūtė, Estijos dizano dienų organizatorė Piret Magi bei mados fotografai "Mark&Migle". Beje, dešimt didelio formato šių menininkų darbų yra eksponuojami viešosiose Klaipėdos vietose, ir mes su komanda kviečiame jas visas atrasti bei laimėti kvietimą į spalio 14 d. vyksiantį madų šou.

– Kaip manote, kaip sukurti sėkmingą mados prekės ženklą? Kaip išsiskirti ir prasimušti?

– Sėkmingo verslo paslaptį įminti yra didžiulis uždavinys, pirmiausia reikia labai gerai jausti gyvenimo pulsą ir gebėti nuspėti jį ateityje. Apie tai kalbės Victoria Dias savo pranešime "Mados ateitis". Pagrindinis mados bruožas yra kitimas, nes tai, kas pastovu, yra tradicija. Tad sėkmingam verslui reikia įžvalgumo, lankstumo, puikių gamybinių ir technologinių įgūdžių bei strateginės rinkodaros žinių. Verslas apskritai nėra lengvas dalykas, o tokioje dinamiškoje srityje kaip mada tai tikras iššūkis.

– Kokių dizaino produktų šiandien trūksta Lietuvos ir užsienio rinkose, o kokių jaučiamas perteklius?

– Aš manau, kad produktų yra pakankamai daug, tačiau trūksta kokybės – daiktų, kurie tarnautų dešimtmečius, bet sykiu išliktų stilingi, estetiški, funkcionalūs ir perdirbami. Tai dizaino ateitis ir būtinybė.

– Šiandien Lietuvoje kone kasdien išdygsta po dizainerį. Sakykit, kaip atskirti gerą dizainą nuo blogo? Koks, be profesionaliai sukurto įvaizdžio, gero dizainerio sėkmės receptas?

– Na, ne man spręsti, kas yra geras ar blogas dizainas, dizaineris. Visi turi teisę save išbandyti ir tam tikra prasme aš tuo džiaugiuosi, nes dažniausiai, kai sakai, kad mados verslas sudėtingas, entuziastingi žmonės netiki, bet po to, kai pabando ir nusivilia, patvirtina, jog buvau teisi. Aš manau, pagrindinis dalykas, norint neapsigauti ar nebūti apgautam, yra išmanymas. Dėl šios priežasties mes su komanda jau ne vienerius metus stipriai orientuojamės į edukaciją, žinių dalijimąsi, informacijos sklaidą.

– Kokią įtaką lietuvių drabužių, aksesuarų, avalynės dizaineriai daro mados tendencijoms mūsų šalyje?

– Lietuvos dizaineriai daro gerą įtaką vartotojams, nes beveik visi kalba apie gamybos ir audinių kokybę, sąmoningą vartojimą, ilgaamžiškumą, išskirtinumą ir tai, kuo dizainerio daiktas skiriasi nuo pigaus ir nekokybiško daikto. Sykiu kalbėdami jie identifikuoja save: kas jie ir kuo išsiskiria iš kitų.

– Kokių šių metų rudens/žiemos tendencijų nedera pamiršti? Kokią žinutę jos neša šiandien?

– Apranga turi kelias pagrindines funkcijas: apsaugos (nuo išorinių sąlygų), kuklumo (pridengti kultūriškai atviromis nepaliekamas kūno vietas), statuso (tam, kad parodytum savo vietą visuomenėje) ir puošnumo (išsiskirti iš aplinkos, identifikuoti save kaip individą). Šie principai galiojo tūkstantmečius ir galios ateityje. Šių principų skatinčiau ir laikytis. Pirmiausia pasirūpinti savo kūno apsauga, o po to žaisti minėtomis funkcijomis. Vis dėlto ne drabužiai puošia žmones, o žmonės drabužius. Protas, inteligencija ir intelektas – štai, kas iš tikro svarbu, o kokiais rūbais tai apvilksime, yra žaidimo dalis. Beje, labai smagaus žaidimo. Tad skatinčiau žaisti ir vis atrasti save iš naujo.

– Šeštadienį taip pat vyks "Grand Show", kuriame savo kolekcijas pristatys jau žinomi ir dar tik pirmuosius žingsnius žengiantys mados kūrėjai. Kokius pagrindinius akcentus galėtumėte išskirti, kalbėdama apie šį renginį? Dėl ko labiausiai verta dalyvauti mados šou?

– Klaipėdoje viešų mados pristatymų beveik nevyksta, todėl į kartą metuose organizuojamą tarptautinį mados renginį mieste ateiti verta vien dėl kultūrinės patirties, įvairovės, pažinimo. Be to, tikiu, kad daugeliui šių metų "Grand show" vieta bus tikras atradimas. Juk tai – Šilutės plente esančiose bazėse įsikūrusi kultūrinė vieta "No.74".

Renginio metu bus pristatyta 12 kolekcijų. Pasirodymą ves modernaus šokio teatro trupės "Padi Dapi Fish" nariai, o gyvo garso pasirodymą surengs muzikinis projektas "PAI X" (buvusio projekto "Lilas ir Inomine" atlikėja su partneriu).

Mados savaitę mes rengiam dėl Klaipėdos ir klaipėdiečių – dėl miesto kurį mylime ir kuriuo tikime. Labai norisi tikėti, kad tai, ką darome, yra aktualu. Mane pačią kartais užliuliuoja klaipėdietiška "namų kultūra". Tačiau nuolat stengiuosi su tuo kovoti ir kiek galima dažniau išeiti į žmones, sudalyvauti ir palaikyti kūrėjus jų renginiuose.

– Kaip pati susidomėjote mada? Kuo patraukė ši sritis?

– Mada susidomėjau gana anksti. Jau būdama penktokė norėjau tapti dizainere. Pamenu tą nuostabų jausmą, kai mokyklos šventėje kartu su bendraklasiais pristatėme kolekciją iš popieriaus. Tai buvo kažkas nepaprasto – tiek daug kūrybiškumo, žaismės ir dėmesio. Kadangi tėvai dirbo komunikacijų įmonėje, labai anksti namuose atsirado kompiuteris ir internetas. Pamenu, atradau didžiuosius mados portalus, kuriuose galėjau peržiūrėti naujausias dizainerių kolekcijas, užkulisių subtilybes ir vakarėlius. Žinojau visus dizainerius ir visus garsiausius modelius. Vėliau, renkantis studijas, dvejojau – gal rinktis mediciną, bet vis dėl to širdis krypo į mados dizainą. Vėliau panorau tapti analitike, kuratore ir mados renginių organizatore. Ši industrija milžiniška ir dizaineris yra tik viena daugelio šiai sričiai reikalingų profesijų.

– Pati esate spalvingos ir originalios išvaizdos asmenybė. Kodėl smagu ir vertinga išsiskirti? Dėmesys džiugina ar vargina?

– Pati apie save galvoju kukliau. Gal paauglystėje buvo noras išsiskirti, atkreipti į save dėmesį, tačiau šiandien rengiuosi intuityviai. Kasdien stengiuosi rengtis gana paprastai, o kai būna proga, leidžiu sau paeksperimentuoti.

Tačiau aš jaučiuosi nejaukiai, gaudama komplimentų už tai, kaip atrodau. Daug labiau vertinu, kai replikuojama į tai, ką sakau, ką galvoju ir ką darau. Žmogus nėra drabužiai, moteris nėra lėlė, tad žmones vertinti vien pagal išvaizdą yra banalu.