Legendinė „Nerija“ gęsta tyliai

"Gyvenome triukšmingai, mirštame tyliai", – po dar vieno "Nerijos" ansamblio atlikėjo ir muzikanto Stanislovo Čiapo mirties liūdnai konstatavo jo bendražygis ir bendravardis Stanislovas Rezgevičius. Beveik prieš 50 metų Klaipėdoje suburto legendinio estrados kolektyvo gretos nenumaldomai tirpsta, tačiau ir mirties akivaizdoje vyrai geba šmaikštauti.

Supainiojo bendrapavardžius

1970-aisiais įkurtas "Nerijos" ansamblis – bene garsiausias visų laikų lietuviškos muzikos kolektyvas.

Jis lyg šiol – legenda, o jo atlikėjai – impozantiški ūsuočiai ilgais plaukais liko ištikimų gerbėjų žvaigždėmis iki šiandien.

Todėl kiekvieno jų mirtis sukrečia.

Prieš dvi savaites bičiuliai ir artimieji atsisveikino su S.Čiapu – trimitininku ir vokalistu bei ansamblio vadovu, kuris jo vairą perėmė mirus "Nerijos" lyderiui ir kūrėjui Romualdui Bieliauskui.

Pirmiausia kažkodėl visi jį susiejo su kitu ansamblio dainininku Antanu Čapu. Tad nenuostabu, jog užuojautų dėl tėvo tariamos mirties sulaukė jo sūnus Nerijus.

"Tėvui sakiau, kad jis 200 metų gyvens, nes man dabar visi skambina, rašo, užuojautas reiškia dėl jo mirties. S.Čiapą su mano tėvu painiodavo visą laiką, net mane painiojo su jais. Todėl aš niekuo nesistebiu. O mano tėvas turi nepaprastą humoro jausmą, kaip ir visi "nerijiečiai", ir į tą jo priešlaikinį "numarinimą" jis reagavo labai paprastai. Mano tėvas – gyvas anekdotas", – šypsojosi N.Čapas, kuris ansamblio garbei ir pavadintas Nerijumi.

A.Čapas taip pat nesistebėjo, kad jį painioja, nes jo paties šeimoje buvo trys skirtingos pavardės.

Taip nutiko dėl to, kad sovietiniuose pasų staluose dirbo rusakalbiai ir per daug nesigilino į lietuviškų pavardžių subtilybes.

"Mano paties ir mano tėvo pavardė – Čapas, mama – Čiapienė, brolis – Čiapas, o seserys – Čepaitės, taigi vienoje šeimoje trys skirtingos pavardės. Tad, kai mane supainiojo su amžinaatilsiu S.Čiapu, nenustebau. Visas dešimt dienų po jo mirties dar skambinėjo, norėdami pasitikslinti, ar aš dar gyvas", – apie makabrišką painiavą kalbėjo "Nerijos" solistas A.Čapas.

Iš trijų Stasių liko vienas

Ansamblyje grojo ir dainavo trys Stasiai – Povilaitis, kurį bičiuliai ir vadino Stasiu, neiškraipydami vardo, Čiapas, kurį pravardžiavo Staska, ir Rezgevičius – Staselis, nes iš jų buvo mažiausio ūgio.

Pirmieji du – jau mirę.

Mūsų gyvenimas buvo tarsi didelis koncertas.

"Mes buvome apdovanoti Dievo ir likimo, kad mums teko taip pagyventi, jog kitiems nė nesisapnuoja. Mūsų gyvenimas buvo tarsi didelis koncertas. Gyvenome triukšmingai, mirštame tyliai. Taip ir Stasys visai neseniai. Apie jo mirtį mums pranešė jo sesuo Genovaitė", – pasakojo S.Rezgevičius.

Pasak S.Rezgevičiaus, jie už tą laiką turi susimokėti, nes įtempti koncertai, kelionės, netvarkingas maitinimasis, gyvenimas be stabilaus režimo padarė savo juodą darbą.

Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad artisto gyvenimas yra lengvas.

Šlovingiausiais metais "Nerija" per dieną koncertuodavo du ar tris kartus. O tai – nemenkas krūvis.

"Apie "Neriją" galvoju nuolat, nes tai – patys gražiausi jaunystės metai. Mes šeimoje tiek laiko nepraleisdavome, kaip kolektyve. Kartu keliaudavome, koncertuodavome, pietaudavome ir pusryčiaudavome. Visur kartu. Tai nepamirštama, jie buvo tikroji mano šeima. Yra tokių paslapčių, kurių ir šiandien mūsų artimieji nežino, o kolegos žino ir niekada jų neatskleidė. Bet tas ratas vis siaurėja, nedaug mūsų jau nebeliko", – liūdnokai pratarė A.Čapas.

S.Rezgevičius suskaičiavo vienuolika kolegų, kurių jau nebėra – R.Bieliauskas, Artūras Rimkus, Alvydas Lukoševičius, Mikas Grumbinas, Algis Mockūnas, Vytas Danisevičius, Zenonas Kalvaitis, Algis Kuzmickas, Benediktas Gadeikis, S.Povilaitis ir dabar – S.Čiapas.

Pirmoji netektis – R.Bieliauskas

Ypač skausminga visiems buvo ilgamečio ansamblio vadovo Romualdo Bieliausko ankstyva netektis.

Su juo bendravę ir dirbę muzikantai bei vokalistai vienu balsu šlovina jo talentą bei profesinę nuojautą, kurios dėka ansamblis ir tapo vienu madingiausių savo laikų muzikos kolektyvų.

Už karjerą "Nerijoje" charizmatiškasis Simonas Donskovas dėkingas būtent Romualdui, kuris jį pastebėjo dainuojantį restoranuose.

"Pamenu, jis prie manęs priėjo ir pasakė, kad dar ne mano laikas, bet sako: "Tu ateisi į "Neriją". O patekti į šitą ansamblį buvo tas pats, kas krepšininkui – į Kauno "Žalgirį" ar Lietuvos krepšinio rinktinę. Taip jautėsi tada ir atlikėjas, patekęs į "Neriją". R.Bieliausko laikais "Nerija" ir pasiekė savo populiarumo viršūnę. Manau, jei jis būtų ilgiau gyvenęs, mano gyvenimas būtų susiklostęs kitaip", – įsitikinęs S.Donskovas.

Jau tada R.Bieliauskas sunkiai sirgo, neteko daug svorio, kai kurie kolektyvo nariai ilgą laiką net nežinojo apie jo ligą, stengėsi apie tai nekalbėti.

"Tik po kokio mėnesio sužinojau, kad vadovas serga ir kokia tai liga. Pamenu, kai jam pavykdavo suvalgyti kiaušinį su sumuštiniu, džiaugdavosi, kad gerai jaučiasi. Jis kovojo už mus iki paskutiniųjų, neleido mūsų niekam žeminti. Jis buvo supertalentas", – įsitikinęs S.Donskovas.

Gražiausias gyvenimo etapas

S.Donskovas teigė tada patekęs į susiformavusį tvirtą kolektyvą, turintį "žvėrišką" populiarumą.

Esą tokių populiarių grupių Lietuvoje nebėra. Tada už durų laukdavo antra tiek į koncertus nepatekusių žiūrovų.

"Pakliuvau į gero mokytojo rankas, R.Bieliauskas dirbo su atlikėjais. Jam atnešdavau daug dainų, jis visas jas atmesdavo. Vienu metu man net pasirodė, kad jis iš manęs tyčiojasi. Paskui atnešiau, mano manymu, kažkokią nežymią dainelę, jis man pasakė, kad man dabar reikia būtent šitos dainos. Taip atsirado "Laiko ratas", "Balti pūkai", "Švelnumas" ir dar daug bendrų dainų, kurias kartu sukūrėme", – prisiminė S.Donskovas.

Tada esą reikėdavo tik ateiti į koncertą ir padainuoti, buvo viskuo pasirūpinta.

Dainininkas teigia, kad tai buvo patys šviesiausių ir gražiausių jo kūrybinio gyvenimo etapas.

"Bandau peržvelgti, kur dar šviesu buvo. Taip, tikrai, čia buvo šviesiausias etapas. Mes buvome jauni, laisvi, pavalgę, labai pasiturintys. Ir niekada negalvojome, kad keisis santvarka, kad pasensime. Anot A.Montvilos: "Konjakas, likeris, vynas saldus, moterys nuogos, tėvynė nežus" – tokiu ritmu. Būtų buvę labai gerai, kad Romualdas dar būtų pagyvenęs, daugelio mūsų gyvenimai būtų pasisukę kitaip, ir mano – taip pat", – įsitikinęs atlikėjas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gerbėja

gerbėja portretas
Tų laikų įžymiausias įsimintiniausias Nerijos dainninkas buvo Gadeikis. Visos pamena.Gaila išėjusiųjų...a.a.

Vytautas

Vytautas portretas
Nerija tai mano kartos jaunystė! O dabar dainuoja"papais"

Anonimas

Anonimas portretas
tai kad grubliauskas ir kucinskas desineje, o ne kaireje
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdiečius kviečia festivalis „Salve Musica“ <span style=color:red;>(programa)</span>
    Klaipėdiečius kviečia festivalis „Salve Musica“ (programa)

    Klaipėdos koncertų salėje netrukus suskambės šventinės klasikos festivalio „Salve Musica“ akordai. Visą gruodžio mėnesį jie skleis ramybę ir apgaubs palaima, bylos apie tekantį laiką ir tikrųjų vertybių ilgesį. Amžinai gyva ...

  • Neringa švenčia 56-ąjį gimtadienį
    Neringa švenčia 56-ąjį gimtadienį

    Neringos bendruomenė švenčia 56-ąjį savo miesto gimtadienį. Knygų pristatymais, fotografijų parodų atidarymais bei žymaus vokiečių mokslininko Adalberto Bezzenbergerio atminimu prasidėjęs didysis šventinis savaitgalis šiandien...

  • Muzika gyvenanti P. Skrabytė: plano „B“ neturiu
    Muzika gyvenanti P. Skrabytė: plano „B“ neturiu

    Jai – vos šešiolika, tačiau išvardyti visiems jos pasiekimams įvairiuose Lietuvos bei užsienio muzikiniuose konkursuose vargu ar pakaktų ir keliolikos šio straipsnio eilučių. Nenuostabu, jog palangiškės Paulinos ...

  • Šiaurės dvasia nušvietė piliavietę
    Šiaurės dvasia nušvietė piliavietę

    Kas vakarą, iki sekmadienio, piliavietę nušvies šviesos projekcijos. Šūkiu "Iškeisk rudens tamsą į mokslo šviesą!" Klaipėdoje prasidėjo jau trečiasis mokslo ir meno festivalis "Restart". ...

    9
  • Klaipėdos etnokultūros centre sužydės M. Liugienės šiaudiniai sodai
    Klaipėdos etnokultūros centre sužydės M. Liugienės šiaudiniai sodai

    Lapkričio 22 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus atidaryta Lietuvoje gerai žinomos sodų rišėjos Marijos Liugienės šiaudinių sodų paroda „Sodų gimimas ir žydėjimas“. Po pristatymo klaipėdiečius...

  • Lietuviškas obojaus muzikos garsovaizdis
    Lietuviškas obojaus muzikos garsovaizdis

    „Obojus – kaip sudėtingiausias muzikos instrumentas – įtrauktas į „Guinnesso rekordų knygą“, – teigė Robertas Beinaris, Lietuvos obojų kvinteto įkūrėjas. Lapkričio 23 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės pirm...

  • „Senolių“ ansamblis surengs šventinį koncertą
    „Senolių“ ansamblis surengs šventinį koncertą

    Lapkričio 23 d. 18 val. Klaipėdos universiteto Menų akademijos koncertų salėje (K.Donelaičio g. 4) koncertą klaipėdiečiams dovanos Klaipėdos etnokultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Senoliai“, švenčianti...

  • Orkestras žaismingai seks muzikinę pasaką
    Orkestras žaismingai seks muzikinę pasaką

    Klaipėdos koncertų salėje lapkričio 21 d. 12 ir 18.30 val. vėl vyks visai šeimai skirtas renginys „Žaismingos muzikos orkestras seka pasaką“. Smagią muzikinę pasaką apie katinėlį ir gaidelį seks Mindaugo Bačkaus vadovaujamo Kla...

  • Jauniesiems muzikos atlikėjams – atviros meistriškumo pamokos
    Jauniesiems muzikos atlikėjams – atviros meistriškumo pamokos

    Kitą savaitę Klaipėdoje vyks Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto rengiamas tęstinio projekto ,,Pianistų rengimo tarptautiniams konkursams papildomas aspektas: atviros meistriškumo paskaitos ir pamokos“ 17-asis seminaras. ...

  • Siurrealistinis videokomplimentas Kuršių nerijai
    Siurrealistinis videokomplimentas Kuršių nerijai

    Neringos 56-ojo gimtadienio renginio „Kitokia Neringa“ metu šį penktadienį 20 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4) bus pristatytas Neringos savivaldybės stipendijos prizininkų, Nidos meno ...

Daugiau straipsnių