Meno festivalis „Mėlynoji juosta”: virsmo ritualas

Klaipėdos miestui užsidėjus Lietuvos kultūros sostinės karūną, kalendorinius mėnesius žymi vienas festivalis po kito. Antrąjį kartą rengiamas meno festivalis „Mėlynoji juosta” taip pat dedikuotas uostamiesčiui.

Improvizuos performeris

Rytoj meno festivalio dalyviai nuo Šiaurės rago ves ritualinę eiseną jūros link. Renginys, puoselėjantis jūrinę kultūrą, atskaitos tašku pasirinko miesto specifiką: Klaipėdos geografinę padėtį bei jos tapatybės tyrimą.

Prieš septynerius metus Jūrinės kultūros koordinacinė taryba pasiūlė atkreipė dėmesį į jūrinės veiklos bei jūrinės kultūros stiprinimą valstybėje. Žinoma, uostamiesčiui čia tenka ypatinga užduotis. Žemyno gyventojai raginami ne tik gaivintis jūros bangose, laisvalaikiu nešioti jūrinukes, bet ir kalendoriuje žymėtis jūrines datas. Meno festivalis „Mėlynoji juosta“ tiria žmogaus ir gamtos santykį. Projekto dalyviai menininkai, pasitelkę stebėjimo, pažinimo metodus, kuria savitą gamtos tyrimą, kiek vandens takumo ir klampumo, jo paties esti kūrybinėse praktikose. Ritualinė eisena kvies susipažinti su meno kūriniais parodoje po atviru dangumi.

Festivalį 17 val. Šiaurės rage (Danės g. 1) performansu pradės Benas Šarka. 18 val. persikėlę keltu į Smiltynę, renginio dalyviai seks kitų projektų pėdomis.

Klaipėdiečiams puikiai pažįstamas alternatyvaus teatro kūrėjas, režisierius, aktorius, performeris, menininkas B.Šarka atviroje erdvėje kurs improvizacinį performansą. Šio menininko performansai neatitinka tradiciškai suvokiamo teatro modelio – jiems būdinga netradicinė struktūra, netikėtos raiškos priemonės, netipiškos atlikimo erdvės, rekvizitas, reali rizika ir ekstremalumas. Taisyklių neatitinkantis pasirodymas numatytas ir festivalio dieną.

Dvi instaliacijos miške

„Staiga pakeitę urbanistines zonas į gamtos, mes kurį laiką girdime tylą, nes čia tiek mažai mums įprastų stiprių garsų. Po kurio laiko imame girdėti gamtos garsus“, ‒ sakė instaliacijos „Kalbantis miškas“ autorius, fotomenininkas Juozapas Kalnius. Jo instaliacija sustiprins tam tikrus gamtos garsus, kurių žmogaus klausa dažnai neužčiuopia.

Architektas ir menininkas Vladas Balsys, savo kūryboje ieškodamas naujų procesų ir praplėsdamas jau esamų erdves, dažnai naudoja nebūties idėją. Nematomumo, tuštumos, redukcijos, minimumo ir nyksmo sąvokoms padedant, tyrinėjamų objektų savybės tampa nulinės – formos, mastelio, laiko ir funkcijos požiūriu. Naujos kūrinių nematomumo būsenos neretai atskleidžia kritines vizualinių galimybių pažinimo ribas. Renginio dalyviai ir atsitiktiniai poilsiautojai, keliaujantys takeliu jūros link, turės unikalią galimybę tarp įvairių miško garsų atrasti architekto V.Balsio paslėptos audiovizualinės instaliacijos „Pasaka be galo“ skleidžiamus garsus.

Šiandien dauguma žmonių tapo neatsiejami nuo išmaniųjų įrenginių skleidžiamų garsų. Tai nauja kalbos ir elgesio forma. Netikėtas skambutis viešojoje erdvėje ar išmaniojo įrenginio garsinis pranešimas visus priverčia suklusti, nustatyti elektroninės programos garso kodo savininką ir paraginti jį pritildyti melodiją, o kartais net pareikalaujama pasišalinti iš viešosios erdvės. Laikotarpis, per kurį įvyko metamorfozė ir žmonės tapo „čiulbančiais paukščiais“, daugumai liko nepastebėtas. Nuolat tobulindami išmaniuosius įrenginius, žmonės keičia ir gyvenimo būdą, o aplinką vis labiau užpildo elektroninių programų garsais. Čiulbantis mobilumas šiais laikais yra daugiau nei technologinis žaislas – tai gyvenimo būdo koncepcija.

V.Balsio teigimu, miške egzistuoja absoliučiai kitokios kūrinių pažinimo sąlygos. Miške nėra tikslaus adreso, čia klaidžiojama ir ieškoma kitaip nei baltose muziejų parodų salėse. Gamtinėje erdvėje ištrinami atstumai ir nenustatomos kultūrinės ribos. Meniniu objektu tapo sąlyginis tikrovės išplėtimas, papildant miško paukščių čiulbėjimą analogiškais garsais – įvairiais šiuolaikinių elektroninių pranešimų tonais (ICQ, „Skype“, „WhatsApp“, „Facebook“ ir pan.). Renginio dieną pasakas miške jis seks be galo iš gudriai jungiamo ir kartojamo vieno motyvo.

Skulptūros ir skaitymai

Klaipėdoje gyvenantis skulptorius Eugenijus Lukminas, turėdamas omeny gamtos ir žmogaus saitus, svarsto, jog žmogui labiau rūpi jo paties asmeninė gerovė ir tai, kas tiesiogiai kenkia jam, o ne gamtai. Menininkas pašalins gamtos svetimkūnį, įtaisytą žmogaus.

Kūrybinis Raimondo ir Tomo Daukšų duetas primins gamtos trapumą skulptūra „Nestabili struktūra“. R.Daukša gyvena ir aktyviai kuria Palangoje. T.Daukša ‒ Vilniaus dailės akademijos tapybos doktorantas, tyrinėjantis iš pusiausvyros išvestas bei hibridines sistemas.

Klaipėdoje gyvenantys rašytojai Gitana Gugevičiūtė, Dovydas Grajauskas, Jurgis Raudys ir Mindaugas Valiukas skaitys savo jūrinės tematikos tekstus, svarstys, kiek gyvenimas pajūryje įtekstintas jų kūryboje.

Festivalio organizatoriai tikisi, kad orai bus palankūs ir, kaip rašo poetas, prozininkas, dramaturgas M.Valiukas eilėraštyje „Štilis“, „jūralygikaipšitaeilutė“. Esant prastoms oro sąlygoms, galimi nežymūs programos pakeitimai.

Visi renginiai – nemokami.

Projekto organizatoriai ‒ galerija „Si:said“ ir VšĮ „Jūros marios”. Projektą iš dalies finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.

Programa

Liepos 22 d.

17 val. – B.Šarkos performansas Šiaurės rage (Danės g. 1).

Nuo 18.15 val. – projektų pristatymai Smiltynėje:

E.Lukmino skulptūra,

J.Kalniaus garso instaliacija „Kalbantis miškas“,

V.Balsio paslėpta audiovizualinė instaliacija „Pasaka be galo”,

R. ir T.Daukšų skulptūra „Nestabili struktūra“.

Skaitymai: G.Gugevičiūtė, D.Grajauskas, J.Raudys, M.Valiukas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių