Metų knygos rinkimų aistras kaitins leidinių pristatymai

Prieš savaitę prasidėjusį ir jau įsibėgėjantį 10-ąjį uostamiesčio leidėjų per metus išleistų knygų konkursą „Klaipėdos knyga – 2015“ šiomis dienomis klaipėdiečiams primins ir už savo favorites balsuoti ragins net trijų konkursinių knygų pristatymai – susitikimai su autoriais ir leidėjais.

Jubiliejiniame Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos organizuojamame konkurse dėl populiariausios ir gražiausios Klaipėdos metų knygos titulų šiuosyk varžosi net 11-os leidėjų 19 leidinių.

Vaizdų albumo sutiktuvės

Tarp konkurso dalyvių – leidykla „Libra Memelensis“, rinkimams pateikusi du vaizdų albumus. Vienas jų – „Kretinga“ su jos XXI a. pradžios vaizdais. Albumą sudarė kretingiškės kultūros darbuotojos Reimunda Ruškuvienė ir Dalia Činkienė, siekusios parodyti, kokia yra pasikeitusi ir išgražėjusi Kretinga XXI a. antrąjį dešimtmetį. Tai gyvas ir šviesus miestas, kuriame vaikštant prisimenama istorija, garsios asmenybės, miesto įkūrėjai. Albume surinktos gražiausios Kretingos fotografų nuotraukos, vaizduojančios miestą, jo gyvenimą ir žmones. Ypač daug dėmesio skirta svarbiausiems miesto paveldo objektams – Tiškevičių rūmams ir jų žiemos sodui, Kretingos bažnyčiai, senajai turgaus aikštei.

Kitas „Libra Memelensis“ leidinys, dalyvaujantis Metų knygos rinkimuose, – leidyklos savininko, kraštotyrininko Kęstučio Demerecko „Klaipėdos vaizdų albumas“, kuris šiandien, Klaipėdos atgavimo dieną, 17 val. bus pristatytas visuomenei Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje, dalyvaujant autoriui ir istorikui, doc. dr. Vaciui Vaivadai.

Anot K.Demerecko, šis albumas pilnas darbo ir prisiminimų. „Libra Memelensis“ anksčiau išleistuose J.Zembrickio Klaipėdos istorijos trijuose tomuose dominavo tekstas, o čia – vaizdai. Leidėjas juos surinko iš jo paties ir kitų privačių kolekcijų, I.Simonaitytės bibliotekos AdM archyvo, nemažas pluoštas nuotraukų iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų, kiek kuklesnis – iš Klaipėdos laikrodžių muziejaus archyvo, vaizdinė medžiaga pirkta ir iš Vokietijos archyvų. Tai neregėti Klaipėdos vaizdai, kuriuos, K.Demerecko įsitikinimu, buvo būtina parodyti tragiško likimo miesto šiandieniniams gyventojams. Didžioji dauguma jų – XIX a. pab. – XX a. vid. nuotraukos. Nežinomi miesto vaizdai, gatvės, panoramos, namai ir skersgatviai – visa tai užfiksuota ne populiariuose atvirukuose, daugintuose šimtus kartų, bet vienintelėse išlikusiose fotografijose, kurios turėtų sudominti norinčiuosius pažinti tikrą miesto praeitį, neviešintą, dažnai asmeninę. Du dešimtmečius leidėjas siekė išleisti tokią knygą, kurioje galėtų parodyti Klaipėdos miestą po 1923 m., kai Klaipėdos kraštą atsiėmė Lietuvos Respublika, kaip keitėsi miestas ir uostas, žmonės ir jų gyvenimai.

Knygos struktūra labai paprasta – tai pasakojimas vaizdais apie Klaipėdos miestą nuo XIX a. pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo metų. Dažnoje fotografijų eilėje į ramų pasakojimą apie pastatus ir gatves įsiveržia akimirkos politinių įvykių, neretai lėmusių miesto likimą.

Knygos kokybe, fotografijų ryškumu pasirūpino leidyklos dailininkė Jolanta Mažeikaitė, spausdino Standartų spaustuvė.

Atvers naro užrašus

Kitą savaitę, sausio 20 d., 17.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) bus pristatyta dar viena konkurso dalyvė – profesionalaus jūrų biologo, naro, tyrinėtojo, muziejininko dr. Algirdo Stankevičiaus knyga „5000 valandų po vandeniu“, išleista „Eglės“leidyklos.

Tai unikalaus žmogaus, nardžiusio keturiuose vandenynuose ir 20 jūrų, užrašai. Jų leidėjo Antano Stanevičiaus žodžiais, jie skirti bet kokio amžiaus skaitytojams, tai visais požiūriais nepaprastai įdomi knyga, kuria leidykla labai didžiuojasi.

Tai savita autoriaus gyvenimo istorija. Pro povandeninės kaukės stiklą jis žvelgė į unikalų pasaulį, kuriame vietos randa ir mikroskopinis gyvūnėlis, ir milžiniškas banginis. Kaip tobulai čia dera gyvūnijos ir augmenijos santykiai!.. Paprastai žvelgiant, povandeniniame gyvenime ne viskas taip jau gražu: daugybė gyvų organizmų turi nuolat maitintis, tad jų aukomis tampa kaimynai. Vienas didelis skirtumas nuo žmonių pasaulio: jūrų gyvūnai žudo kitus tik dėl maisto. Knygoje pasakojama apie šaltas jūras Europos šiaurinėje dalyje ir apie rytinėje Eurazijos žemyno pusėje tyvuliuojančias akvatorijas. Gabalėlis Arktikos Ramiajame vandenyne – taip atsiliepiama apie Ochotsko jūrą. Prie jos šliejasi laukinės gamtos, veikiančių ugnikalnių, geizerių ir kalderų kraštas – Kamčiatka. Jos šaltuose vandenyse gyvena daug lašišinių žuvų. Migracijos metu upėse ir ežeruose jų tyko meškos. Turtingas ir Kamčiatkos povandeninis pasaulis, kurį autorius tyrinėjo keliose ekspedicijose. Daugiausia laiko jis praleido tropikų jūrose. Atlanto vandenyne tai buvo Jamaikos, Grenados, Nikaragvos, Venesuelos, Vakarų Afrikos vandenys. Indijos vandenyne jam teko darbuotis Adeno įlankoje, Sokotros saloje, daugelyje Seišelių salų, nepakartojamoje Aldabroje, įžymiajame Kargado Karacho atole, Mauricijuje. Ramiajame vandenyne A.Stankevičius dalyvavo tiriant Naujosios Kaledonijos Aborės koralų rifą, Prancūzijos Polinezijos, Vietnamo vandenis. Knygoje aprašytas spalvotas koralinių rifų paveikslas, stebinantis akį gyvūnijos įvairove, jų formų išraiškingumu. Daug dėmesio autorius skyrė įvairių jūros gyvūnų aprašymui. Tai ir gausios koralų žuvys, jūrų sanitarai rykliai, banginiai, didžiuliai vėžliai. Visa tai matyti ir unikaliose jūrų tyrinėtojo nuotraukose.

Per knygos sutiktuves bibliotekoje autorių kalbins Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius bei „Eglės“ leidyklos savininkas A.Stanevičius. Veiks A.Stanevičiaus fotografijų paroda.

Atmetė šešios leidyklos

O sausio 21 d. 18 val. uostamiesčio bibliotekos Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9) bus galima susitikti su dar vienu klaipėdiečiu, konkurso „Klaipėdos knyga – 2015” nominanto – romano „Gyvatės vėmalai, arba Kaifas ir taika“ autoriumi Leonu Dykovu ir iš pirmų lūpų sužinoti apie nepaprastas šios knygos išleidimo aplinkybes. Romaną iššaukiančiu pavadinimu atsisakė išleisti net šešios leidyklos, bet tai padarė Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė.

Beždžionėlė Karlosas, užkrimtęs haliuciogeninių grybų, virto mąstančia būtybe, dievaitis Dionyzas į Senąjį žemyną iš Tolimųjų Rytų gabeno kanapes, o visuomenės atskalūnas, narkomanas Liucijus grūmėsi su pasauliniu sąmokslu – tai „Gyvatės vėmalai”. Romano ašis – JAV filosofo T.K.McKenna'os iškelta teorija, kad kūrybines žmogaus galias paskatino ir beždžionę mąstančiu bei kuriančiu žmogumi pavertė būtent psichotropinės medžiagos, glūdinčios gamtoje. Drastiškas pavadinimas, chuliganiškas požiūris į nusistovėjusią pasaulio tvarką ir tradicines vertybes, šmaikštus turinys ir lavina stulbinamos informacijos apie subkultūrų bei jų „kūdikio” – roko muzikos užgimimą ir raidą Vakaruose yra klaipėdiečio L.Dykovo dokumentinio satyrinio romano „Gyvatės vėmalai” šerdis ir esmė.

Klaipėdos metų knygos konkurse dalyvauja ir kitas S.Jokužio leidykloje išleistas romanas – Vlado Stūrio „Nomus: Oriono gatvės karta“. Šio kūrinio herojus – vienas iš Z kartos atstovų, beišsikeliančių anapus kompiuterių ir smartfonų ekranų. Netikėti siužeto vingiai, blaškantys Tomą po įvairialypį pasaulį, formuoja vis tvirtėjantį rėmą, ant kurio kristalizuojasi savęs suvokimo mozaika; inkrustavus paskutinį grūdelį, ji sužiba vaiskia išminties šviesa. Anot leidėjo, ši knyga neabejotinai suteiks daug malonių akimirkų ir Vudstoko bei Kelio epochos dvasinėje aplinkoje brendusiai bežylančiai galvai, ir virtualioje erdvėje užaugusiam gyvenimo naujokui.

S.Jokužio leidykla-spaustuvė pernai taip pat išleido ir konkurse pristato knygą „Spaudos mada“. Ji parengta remiantis Lietuvos kultūros tarybos organizuotos Lietuvos kultūros ir kultūrinių industrijų plėtros programos suteiktomis galimybėmis. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

„Spaudos mada“ yra informacinis albumas su vaizdine medžiaga ir aprašymais, aktualiais grafinio dizaino ir poligrafijos gerbėjams arba šiomis sritimis besidomintiesiems ar jose veikiantiesiems. Jame grafinio dizaino naujovės atskleidžiamos per poligrafinių inovatyvių galimybių panaudojimą leidyboje. Leidinį sudaro trys dalys: „Color Logic“ technologija“, „Skaitmenos lankstumas“ ir „Dekoras: unikalios detalės“. Šiuose skyriuose pasakojama apie grafinio dizaino inovacijas bei skatinamas dizaino kūrybiškumas, derinant vaizdą su technologinėmis galimybėmis, kviečiama kurti, ieškoti novatoriškų sprendimų. „Galų gale mes išmokome leisti ir spausdinti geras knygas. Čia sudėtos naujos technologijos – dalijamės mūsų spaustuvės patirtimi. Tai galėtų būti įdomu spaudos profesionalams, jos grafikos dizaineriams“, – sakė S.Jokužys.

Kur balsuoti

Su knygomis pretendentėmis susipažinti ir už populiariausią leidinį balsuoti galima iki vasario 9 d. šešiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės filiale (Kalnupės g. 13), Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A), „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49) bei bibliotekos interneto svetainėje www.biblioteka.lt/lt/projektai/klaipedos-knyga/balsavimas.