Metų knygos rinkimuose – kas geriausia išleista pajūryje

Konkurse „Klaipėdos knyga – 2017“ dalyvauja 10 leidėjų: Klaipėdos universiteto leidykla, spaustuvė „Druka“, leidyklos „Eglė“ ir „Libra Memelensis“, taip pat Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, VšĮ „Aido švyturiai“, VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“, VšĮ „Kūrybos litorina“, VšĮ Palangos kūrybinė grupė „Mostas“ ir VšĮ „Verslas ar menas“.

Konkurso iniciatorė ir organizatorė – Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.

Lietuvos švyturių istorija

Miesto bibliotekoje įsibėgėjo konkursinių knygų pristatymai.

Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) šį penktadienį 17.30 val. vyks susitikimas su VšĮ „Aido švyturiai“ išleistos knygos „Lietuvos švyturių istorija“ autoriumi ir leidėju Aidu Jurkštu.

„Lietuvos švyturių istorija“ – tai išsamus veikalas apie švyturius ir kitus navigacinius objektus, buvusius ir esančius dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Jame gausu laivybos ir švyturių istorijos faktų, sukauptų keliolika metų kruopščiai tyrinėjant farologijos sritį. Autorius neapsiribojo Lietuvos teritorija, pateikė netikėtai platų švyturių istorijos paveikslą, nagrinėjo įvairius temos aspektus. Tai vienintelė kada nors Lietuvoje išleista išsami, su nuoširdžiu susidomėjimu švyturiais parašyta knyga. Gausybė iliustracijų ir netikėtos istorinės žinos nepalieka abejonių – tai vertingas istorinis leidinys, turintis didelę išliekamąją vertę. 

A.Jurkštas (gim. 1966) – farologas, švyturių istorijos tyrinėtojas, kolekcininkas, aistringas švyturių ir jūrinės kultūros puoselėtojas. Jis yra tradicinio tarptautinio renginio Pasaulinė švyturių diena iniciatorius ir organizatorius Lietuvoje. Rašydamas „Baltijos švyturių istoriją“, yra nupiešęs 1 500 Baltijos jūros švyturių, surengęs 30 asmeninių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jis taip pat yra atvirukų rinkinio „Senieji Lietuvos švyturiai“ (2010) bei knygos „Anno 1684. Klaipėdos švyturys. Memel“ (2015) autorius. Populiarindamas švyturius, dalyvauja konferencijose, skaito pranešimus. Daug keliauja, renka istorinę medžiagą švyturių tema. Svajoja įkurti Baltijos švyturių muziejų. Gyvena Palangoje. 2013 m. įkūrė VšĮ „Aido švyturiai“, veikiančią marinistikos, švyturių bei jūrinio paveldo srityse. Jos išleistos knygos „Lietuvos švyturių istorija“ dizainerė – Aida Zybartė, spausdino „Druka“.

Sielos preliudai

Sausio 30 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) rengiamas knygos „Sielos preliudai“ pristatymas. Jo viešnios – knygos autorė Silvija Beatričė Petkevičiūtė ir leidinio sudarytoja Eglė Jokužytė; skambės pianinu S.B.Petkevičiūtės atliekami kūriniai.

„Sielos preliudai“ – eilėraščių knyga su prie jos pridėtu kompaktinėje plokštelėje įrašytu septynių kūrinių fortepijoniniu ciklu „Ilgesys MKČ“. Tai jaunos autorės S.B.Petkevičiūtės kūrybinis kelias, įkvėptas lietuvių kompozitoriaus bei dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir jo provaikaičio – pianisto Roko Zubovo. Septyniolikos romantizmo stiliaus eilėraščių rinkinys, pateiktas trimis – lietuvių, anglų ir rusų – kalbomis, žodžiais atskleidžia kūrėjos muzikinę pasaulėjautą. Pirmasis eilėraštis knygoje atspausdintas ir Brailio raštu. Leidinį papildo bei muzikinio pasaulio savitumą pabrėžia kompaktinė plokštelė, kurioje įrašytas autorės sukurtas simbolistinis septynių kūrinių fortepijoninis ciklas.

Leidinio dailininkė – Gitana Jurkienė, spausdino Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė.

Klaidžiojantys akmenys...

Tarp konkurso dalyvių – ir VšĮ „Kūrybos litorina“ su „Druka“ išleistas klaipėdiečio fotomenininko Algirdo Darongausko fotografijų albumas „Klaidžiojantys akmenys. Olandų kepurė“. Sudarytoja ir teksto autorė – menotyrininkė Danguolė Ruškienė. Spausdino spaustuvė „Druka“.

Albume „Klaidžiojantys akmenys. Olandų kepurė“ publikuojamas A.Darongausko fotografijų ciklas „Olando Kepurė“ ( 1998–2014).

Siaurą Baltijos pajūrio ruožą, vadinamą Olando Kepure, ir jo teritorijoje stūksantį daugiau nei 24 metrų aukščio kranto skardį A.Darongauskas akylai stebėjo ir savo fotoaparatu fiksavo daugel metų. Jį traukė šį ypatinga vieta, kurios papėdė gausiai nusėta jūros išplautais akmenimis, o Baltijos jūros vandenyse netoli kranto tebestūkso įspūdingų mastelių ledynmečio rieduliai.

Būtent čia galima stebėti lėtą, bet nuolat vykstančią kranto kaitą, savotišką akmenų kelionę, kai vieni iš jų pradingsta ir atsiranda kiti. „Tačiau šias laipsniškas akmenų slinktis vandenyje ar sausumoje gali fiksuoti tikrai ne prašalaičio, tik nuolat čia besilankančio žmogaus žvilgsnis, – įsitikinusi menotyrininkė D.Ruškienė. – A. Darongauskas – būtent tas žmogus, fotografas, kuris, kaip jis pats teigė, prieš 20 metų „susirgo“ akmenų liga.“ Iš tikrųjų Olando Kepurėje jis lankėsi daugybę vasarų ir žiemų. Braidė ne tik po gaiva viliojančią vasarinę jūrą, bet ir po geliančius rudeninius vandenis. Grobuoniškose Baltijos jūros bangose jis prarado ne vieną fotoaparatą... „Tačiau būtent tokiomis dienomis, kai jūra šėldavo, o žemę aptraukdavo niūrūs debesys, akmenys būdavo išraiškingiausi. Ir beveik visada kova su grėsmingais vandenimis tapdavo fotografo pergale, kurios trofėjumi likdavo impozantiški jūros ir riedulių dramą liudijantys kadrai“. Kaip pastebėjo menotyrininkė, „reguliariai čia lankydamasis, fotografas „prisijaukino“ šią ypatingą vietą. Tas nuolatinis akmenų „vaikščiojimas“ jį pakerėjo ir įtraukė. Būtent todėl prie šios temos jis užtruko tiek daug metų. A.Darongausko kūryboje išryškėjo ne tik domėjimasis jo sielai artima aplinka, procesais, sąlygojančiais gamtos kaitą. Jis ieškojo ir asmeninio santykio su fiksuojamais objektais, kiekvienai detalei, kiekvienam akmeniui, atseikėdamas solidžią laiko ir dėmesio dozę. Taip atsirado fotografijos, kuriose akmenys tapo pagrindiniais ir nenuginčijamais personažais. Jie čia – gamtos svertai, nulemiantys jos unikalų ir besimainantį reginį. Serija „Olando Kepurė“ sudaro šio fotomenininko kūrybos branduolį ir ne tik didžiausią, bet ir svarbiausią jo fotografinio archyvo dalį. Svarbu dar ir tai, kad daugybė vaizdų, kuriuos čia pavyko jam užfiksuoti, realybėje jau nebeegzistuoja ir yra išlikę tik jo fotografijose. A.Darongausko akmenys – gyvi. Jie – nuolatinėje kelionėje. Kantriai nešantys savo sunkius kiautus tai į jūros gelmes, tai atgal į krantą. Kai kurie nunyra į šaltus jūros vandenis ir pradingsta amžiams. Kiti palaipsniui išlipa į krantą ir juda nesuvokiama linkme. Tarsi ieškodami ir nerasdami. Lyg ir norėdami išeiti, bet vis persigalvodami ir sugrįždami. Gal tik tam, kad vėl nustebintų fotografą. O gal tam, kad įsiamžintų dar viename jo fotojuostos kadre ir taip išliktų visiems laikams, liudydami Olandų Kepurės unikalumą.“

Kur balsuoti

Už skaitomiausią Klaipėdos 2017 metų knygą galima balsuoti iki vasario 19 d. internetu www.biblioteka.lt ir šešiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės bibliotekoje (Kalnupės g. 13), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) ir „Kauno atžalyno“ bibliotekoje (Kauno g. 49).