Miuziklas „Čikaga“ grįžo į Klaipėdą

  • Teksto dydis:

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šio sezono hitas – kultinis miuziklas „Čikaga“ – triumfavęs didžiosiose Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno arenose, sugrįžo į uostamiestį. Sausio 5 d. vakarą su trenksmu ir žiūrovų gausa pasirodymas vyko kultūros centre Žvejų rūmai.

Pažymėtina, kad originalusis „Čikagos“ miuziklas buvo skirtas Brodvėjaus teatro scenai, o ne didžiulėms arenoms. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras nepabūgo iššūkio šį kūrinį išdidinti. Arenoms buvo adaptuotas scenovaizdis, dekoracijos, bet ir atlikėjų sudėtis: didesnė muzikantų grupė, choras. Žvejų rūmuose publika išvydo originalui artimesnę „Čikagą“.

Sausio 5-ąją miuzikle pasirodė ir kiti pagrindinių vaidmenų atlikėjai nei pirmojoje premjeroje, vykusioje „Švyturio“ arenoje. Roksi Hart vaidmenį šįsyk atliko Lietuvos balso finanlininkė solistė Edita Bodrovaitė, Velmos Keli – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Beata Ignatavičiūtė, Bilio Flyno kostiumą vilkėjo temperamentingasis Vaidas Baumila, taip pat scenoje dainavo klaipėdiečiams gerai pažįstama Kristina Jatautaitė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai: Tadas Jakas, Judita Butkytė, Aurelijus Liškauskas.

Taigi, tai buvo ta pati ir sykiu visiškai kitokia „Čikaga“, nes teatras – lyg gyvas organizmas, kintantis ir kiekvieną kartą autentiškas.

Juolab, kad staigmenų, netikėtumų ir intrigų kupinas pats miuziklo siužetas. „Čikaga“  tai muzikinė baudžiamojo teisingumo satyra, pasakojanti apie dvi dėmesio ir pripažinimo siekiančias žudikes. Miuziklas persmelktas seksualumo ir ironijos. Būti žinomu – siekiamybė. Nesvarbu, kur bebūtum ir ką darytum, tavo gyvenimo prasmė – šviesti spindinčia žvaigžde. Tavo pasirodymas sukamas kaip šou, vaizdo klipas ar dar vienas sensacingas nusižiovavimas. Tai gyvenimas dėl žinutės pirmajame puslapyje, dėl antraštės, blizgučių, šlovės alėjos. Todėl nieko nėra šventa ir visos priemonės geros. Būtis savaime subalansuota ieškoti naujos intrigos. Įdomiausia, kad tokius „garsius“ veikėjus žmonės linkę garbinti, teisinti, lipdyti iš jų idealus. Miuziklas satyriškai žvelgia į teisingumo sąvoką, kuria apsiginklavę šio „teatro žaidėjai“ tampa šou egzistencijos įkaitais.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro režisierės Rūtos Bunikytės interpretacijoje XIX a. trečiojo dešimtmečio Čikagos miesto kriminalinės teisybės paieškos susipina su stilingu nuteistųjų seksualumu ir paverčia kalėjimo sienas šiuolaikiška žvaigždžių kalve – teisingumo šou, kuriame egzistuoja savos taisyklės.

Miuziklo muzikos vadovas ir pagrindinis dirigentas – garsus vokalo specialistas, profesorius iš Didžiosios Britanijos Derekas Barnesas, greta stoja ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentas bene daugiausia miuziklų dirigavęs Vladimiras Konstantinovas, scenografė – Renata Valčik, choreografė – Inga Briazkalovaitė, šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, spektakliui kostiumus kūrė įvaizdžio namai HOUSE OF KIKIMARA.

Brodvėjaus miuziklu „Čikaga“ Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras klaipėdiečius džiugins ir sausio 25 d. Žvejų rūmuose (bilietai išparduoti).

Pavasarį planuojamos gastrolės į Vilnių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Jo... teisingai rašo...šlamštas....prasta muzika, prasčiausias atlikimas....tai pats blogiausias pastatymas koks buvo KMT istorijoje...manau ir pats brangiausias....juk reikia visiems pinigų....Kur dingo senesni pasatymasi? Su Prūsais nieko nenustebinsite...jie jau savo padarė St. Domarko laikais...tai buvo tikras ir puikus pastatymas...vien ko vertas buvo V. Noreika.....Šitam pastatymui, manu toli, toli, toli iki buvusiojo...

Statybininkai

Statybininkai portretas
Klaipėdoje Koncertų salių remontasn yra pasityčiojimas. Koncertų salė Šaulių gatvėje lyg ir gražiai atrodo, bet sėdint parteryje scenoje nematai artistų kojų. Teko žiūrėti Flamenko šokius,nei juoktis, nei verkti. Iki pusės šlaunų šokėjų kojų nesimatė, o kaip žinote flamenko svarbiausias akcentas yra pėdų judesiai. Ko gero ta pati šaraškino kontora remontavo ir žvejukus. Ką padarysi, - viskas statybininkų rankose.... Deja.

Jo

Jo portretas
Kėdės naujos, patogios. Lubos kiek suprantu, liko nekeistos, foje tarybiškumo netrūksta, tualete dar prieš renginį galėtų netvoksti taip, lyg visi darytų ant grindų. Matomumo bėda lieka neišspręsta - statumo nepakanka ir priekyje sėdintys užstoja sceną taip pat sėkmingai, kaip tad buvo iki remonto. Į salę žiūrovai buvo įleidžiami ne 15 ar 30 min prieš, bet po numatyto pradžios laiko. Renginys vėlavo berods 25 min, jokios informacijos apie tai nepranešta. Bilietų patikrinimo nebuvo. Na bet taip gal net patogiau, o ir matyt nebūtina, jei visi bilietai išparduoti. Tas pomėgis ploti stovint pasibaigus bet kokiam renginiui jau tampa būdingu provincialiu pajūrio bruožu. Stojamasi tik kai manai, jog reginys buvo ypač geras. Šiuo atveju netraukė net iki vidutinio gerumo pasirodymo.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių