Moteris, kurianti praeitį

"Galiu teigti, kad žmonės per tiek šimtmečių nepasikeitė. Prieš keletą metų vėl pažvelgusi į H.Boscho (1450–1516) paveikslą "Kristus, nešantis kryžių", tarp Jėzaus palydos pamačiau žmogų, kuris labai panašus į mano artimąjį. Labai dažnai būna, kad senuose paveiksluose pamatau dabartinių žmonių, savo gerų pažįstamų veidus. Esu tikra, kad žmogaus charakterio bruožai, jo emocijos atsispindi veide. Žmonių jausmai ir rūpesčiai išliko tie patys, kaip ir prieš 500 ar tūkstantį metų. Todėl nieko keista, kad kai kurie veido bruožai per tiek šimtmečių atsikartoja", – pastebėjo Olesia.

Neatpažįsta patys savęs

Kai savo tokį portretą pamato jo herojus, būna, kad savęs neatpažįsta.

"Pasitaiko visokių reakcijų, bet dažniausiai susiduriu su jų teigiamomis emocijomis. Pamenu, kelioms nuotraukoms pozavo mano bičiulė, fotomėgėja. Prieš rengdama parodą, du portretus jai parodžiau, o vieno ji nematė. Paskui jau atėjusi į parodą ji manęs paklausė, ar to trečio portreto čia neeksponuoju. Nuvedžiau ją už rankos ir parodžiau. Ji savęs nepažino, sakė, kad pernelyg graži", – šypsojosi Olesia.

Anot fotografės, kiekvienas mūsų susikuria savo vizualų atvaizdą.

Esą dažniausiai žiūrėdami į veidrodį, mes matome ne tai, ką mato kiti, o savo pačių mintyse susikurtą savo projekciją.

Žmonės dažniau atpažįsta savo groteskiškus bruožus, o kai šie pavaizduoti nuotraukoje neįprastai gražiai, jie savęs gali ir nepažinti.

"Paprastai kiekvienas mato tai, ką nori matyti. Pastebėjau, kad žmonės dažniau atpažįsta savo groteskiškus bruožus, o kai šie pavaizduoti nuotraukoje neįprastai gražiai, jie savęs gali ir nepažinti", – įsitikinusi fotografė.

Adaptacija truko dešimtmetį

Olesia Kasabova gimė ir užaugo Kijeve, Ukrainoje. Moteris prieš 25 metus atvyko gyventi į Lietuvą.

Šiandien ji puikiai kalba lietuviškai, nors pripažįsta, kad lietuvių kalba nėra lengva ir priduria, jog tos šalies, kurioje gyveni, kalbos mokėjimas yra elementaraus mandagumo reikalas.

"Gyvenant kitoje valstybėje, manyčiau, kiekvienas save gerbiantis žmogus turėtų išmokti tos šalies kalbą. Kaip čia atsidūriau? Ištekėjau už lietuvio. Pradžioje buvo labai nelengva, nes ten, kur aš gyvenau, klimatas kur kas švelnesnis. Pirmuosius dešimt metų Lietuvoje labai šalau, man trūko saulės. Aklimatizacija užsitęsė. O Klaipėda – ideali vieta aklimatizacijai", – juokėsi Olesia, kuri čia prieš kurį laiką gyventi atvažiavo iš Šiaulių.

Pradžioje esą teko rinktis: gyventi Kaune ar Klaipėdoje, bet Olesia pasirinko uostamiestį, nors Kaunas kiek ir priminė jos gimtąjį miestą Kijevą.

"Klaipėda yra Lietuvos perlas, pirmiausia todėl, kad tai – uostamiestis. O uostamiesčiai labai panašūs visame pasaulyje, čia gyvena laisvesni žmonės ir labiau atsipalaidavę. Turbūt jūra ir nutolęs horizontas leidžia taip atsipalaiduoti. Daug keliauju, kiekvienos šalies gyventojų bruožai skirtingi. Tačiau esu sutikusi kosmopolitų, kuriems gerai gyventi visur, jie gana greitai adaptuojasi, nėra ksenofobiški. Jie atviri naujai pažinčiai, naujai avantiūrai. Ar aš pati, gyvendama svetur, jaučiuosi tarsi persodinta gėlė? Ne, veikiau esu kosmopolitė", – atviravo Klaipėdą pamilusi ukrainietė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jurgita

Jurgita portretas
Labai gražios nuotraukos.

kauniete-suvalkiete

kauniete-suvalkiete portretas
Nuostabu ,nauja ,puiku GROZYBE .Nuostabiai daili fotografe -menininke ir puikus jos darbai.Kvailiai tik apdergti moka .Aciu Dykovienei uz malonia meno dovana Kauno Dienos skaitytojams.. [Grazios moterys grozi kuria.Nuostabu ,nesu macius -labia grazu

koks

koks portretas
'tapymo' talentas,vacia tai dailininke.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių