- Karolis Vyšniauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai aplinkiniai ignoruoja, į smurtą namuose priversti reaguoti artimiausi žmonės – net jeigu jie yra paaugliai vaikai. Tai patyrė Siga Mykolaitytė. Savo istorija ji dalinasi tik užaugusi, mirus tėvui. „Jeigu tai įkvėps kitus padėti bent vienam žmogui, tuomet pasakoti verta“, – sako ji. Siga - viena šių metų kino festivalio „Nepatogus kinas“ veidų, kuris į Klaipėdą atvyksta spalio 17 d.
Sigai buvo trylika, kai ji pirmą kartą turėjo ginti mamą nuo alkoholiu apsvaigusio tėčio. „Kada atbėgti, suprasdavau pagal garsą. Mama sušukdavo: „Sigute!“ Atbėgus reikėdavo jungti taip, kad vieno smūgio užtektų, nes kitaip gautumėm abi su mama. Nustebdavau pati savimi, iš kur atsirasdavo toks antplūdis jėgų. Tiesiog žinodavau, kad turiu tai padaryti. Tėtis situacijos nesuvokdavo, į mus žiūrėdavo, kaip aš sakau, velnio akimis. Atsibudęs nieko nebeatsimindavo.“
Tai tęsėsi iki Sigai pradėjus eiti į dvyliktą klasę. Paskutinius du tėvo, mieste gerbiamo gydytojo gyvenimo metus, dukra su juo nebebendravo. „Nuo mažens buvau jo mylima dukra ir maniau, kad nebendraudama parodysiu savo principus, išspręsiu problemą. Nesuvokiau, kad jis serga, kad jam reikia pagalbos. Jis aistringai mylėjo savo darbą, bet tai sužlugdė aistra alkoholiui. O taip pat įsitikinimas, kad savo problemas gali išspręsti kumščiais išliedamas pyktį ant mamos. Mama buvo vienintelis žmogus, prieš kurį jis keldavo ranką.“
Kaimynai nereagavo
Sigos šeima gyveno daugiabutyje. Pašnekovė sako, kad neįmanoma, jog kaimynai nebūtų žinoję, kas vyksta jų namuose: „Manau, kad žinojo visas namas. Mamos riksmai, trenksmai – tai būdavo garsu. Bet aplinkiniai nereagavo niekaip.“ Abejingumą ji sieja ir su postsovietine tuometinės Lietuvos būkle: apie smurtą namuose kalbėta mažiau, tai laikyta pačios šeimos problema, į kurią geriau nesikišti.
„Svarbu ir tai, kad mano tėtis buvo gydytojas“, – tęsia Siga. „Žmonės jį gerbė. Jis yra išgelbėjęs mano draugų gyvybes. Aplinkiniai žinojo, kad širdyje jis buvo geras žmogus ir dėl to žiūrėjo atlaidžiau.“ Sigos šeimos istorija sugriauna paplitusį mitą, kad smurtas gimsta tik asocialiose, skurdžiausiai gyvenančiose šeimose. „Daugelis šeimų atrodo pavyzdingos, kol neužsidaro jų namų durys“, – sako ji.
Smurtas suleidęs šaknis
Kad smurtas namuose yra problema Lietuvoje rodo ir statistika. 2015 m. šalyje pradėta daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Beveik 80 proc. nukentėjusių yra moterys. Policija malšinti smurto artimoje aplinkoje tais metais važiavo 38 tūkst. kartų. Apskritai Europoje smurtą namuose patiria kas penkta moteris.
Vilniuje gyvenanti Siga neseniai padėjo draugei ištrūkti iš smurtinių santykių – dabar draugė persikėlė į moterų krizių centrą. „Gerai, kad sužinojom. Ji ilgai nesakė. Sužinojusi patariau kuo greičiau nutraukti santykius, nes tai nesibaigs. Jeigu žmogus neieško pagalbos pas terapeutus, tai nesibaigs tiesiog taip. Patariau išsiskirti ir išsikraustyti. Džiaugiuosi, kad ji pagaliau tai padarė.“
Beldimo į duris galia
„Aplinkiniai turėtų neužsimerkti, iškviesti pagalbą matydami arba žinodami, kad kažkurioj šeimoj smurtaujama“, – pataria Siga. Kartais, anot jos, užtenka labai menkos reakcijos. „Gali užtekti pabeldimo į duris. Ir smurto scena pasibaigs. Nes žmonės slepia tokius dalykus. Dažniausiai prie kaimynų arba kitų žmonių jie nemuša, o piešia pavyzdingą šeimos scenarijų.“
Anot Sigos, svarbiausia – reaguoti. „Jeigu girdite, matote ir žinote, kad yra smurtaujama, netylėkit, kreipkitės. Neprisidėkit, kad tai tęstųsi. Netapkit nusikaltimo bendrininkais.“
Spalio 20 dieną, 15 val. festivalis „Nepatogus kinas“ kviečia į renginį „Atviri pokalbiai apie smurtą šeimoje Klaipėdoje“, Klaipėdos kultūros fabrike, Bangų g. 5A. Jame savo istorija gyvai dalinsis Siga, taip pat bus klabama, kaip padėti artimam žmogui, kuris patiria smurtą šeimoje.
Teksto parengimas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uostamiestyje paminėtos T. Ševčenkos gimimo metinės
Uostamiestyje klaipėdiečiai ir ukrainiečiai tradiciškai paminėjo ukrainiečių rašytojo, poeto Taraso Ševčenkos gimimo metines. Renginio metu lietuviškai nuskambėjo jo eilės, o ukrainietiškai – baladės ir kitų ...
-
Klaipėdoje – M. Jacksono įkvėptas įspūdingas choreografijos šou2
Kovo mėnesį klaipėdiečiai turės unikalią galimybę patirti pop muzikos karaliaus Michaelo Jacksono koncerto atmosferą išskirtiniame pasaulinio lygio šokio ir muzikos projekte „Dancing Machine – Michael Jackson Tribute“. ...
-
Į pirmą kartą Lietuvoje statomą Ph. Glasso „Kelionę“ kvies kūrėjų komanda iš Italijos1
Meno pasaulis užgniaužęs kvapą laukia naujienų iš netrukus duris atversiančio naujausio šalies teatro. Su malonumu pristatome: pirmosios premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kūrėjais taps menininkų komanda iš Ital...
-
T. Grabys: noriu, kad Klaipėdos koncertų salė taptų visos Lietuvos profesionalaus meno scena2
Jau pustrečių metų Klaipėdos koncertų salei vadovauja iki šiol žurnalisto, televizijos laidų vedėjo ir prodiuserio pareigas daugelyje žinomų projektų ėjęs Tadas Grabys. Pasak jo, šis uostamiestyje jau prabėgęs pusės kadencijos lai...
-
Klaipėdos mokiniai kviečiami dalyvauti naujame kino festivalyje
Klaipėdos licėjus kviečia visų Klaipėdos miesto ir rajono mokyklų mokinius atskleisti savo kūrybiškumą ir dalyvauti naujame trumpų filmų festivalyje. ...
-
Muzikoje – mitai, pasakos ir legendos
Pirmąjį savaitgalį, kai dauguma miestiečių ir svečių skubėjo į šurmuliuojančią Kaziuko mugę, Vilniaus „Lyros“ ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklose vyko jau tradicija tapęs renginys – tarptautinė moksleivių ...
-
Parodoje „Šventos moterys“ – laikui nepavaldžios ikonos
Religinius paveikslus primenančios besimeldžiančių moterų fotografijos ir šiurpins, ir kels smalsumą. Šiais meniniais darbais bus siekiama perteikti 15 moterų istorijas, kurios savo išvaizda veikiausiai daugeliui primins religines i...
-
Jubiliejų pasitinkantis R. Giedraitis: būti reikalingam – didžiausia laimė1
Kovo 7 d. 70-ąjį gimtadienį švenčia fleitininkas Rimantas Giedraitis – aranžuotojas, kompozitorius ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantas. ...
-
Dž. Butkutė: klaipėdiečiams padovanosime įsimintiną pavasario vakarą11
Lietuvos popmuzikos ikona Džordana Butkutė Klaipėdoje surengs pavasariškos nuotaikos kupiną koncertą, kuriame skambės dešimtmečiais populiarūs ir nauji atlikėjos hitai. ...
-
Už vaidmenį kine – plojimai Europoje
Klaipėdos dramos teatro (KDT) aktorius Džiugas Grinys iš Tarptautinio Berlyno kino festivalio grįžo apdovanotas. Jis buvo įvertintas kaip metų perspektyviausias aktorius Europoje už vaidmenį Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas&ld...