- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Organizatoriai: valdininkai palaiko iki to momento, kol reikia padėti parašą
-
Organizatoriai: valdininkai palaiko iki to momento, kol reikia padėti parašą
-
Organizatoriai: valdininkai palaiko iki to momento, kol reikia padėti parašą
-
Organizatoriai: valdininkai palaiko iki to momento, kol reikia padėti parašą
-
Organizatoriai: valdininkai palaiko iki to momento, kol reikia padėti parašą
-
Organizatoriai: valdininkai palaiko iki to momento, kol reikia padėti parašą
-
Organizatoriai: valdininkai palaiko iki to momento, kol reikia padėti parašą
-
Organizatoriai: valdininkai palaiko iki to momento, kol reikia padėti parašą
-
Organizatoriai: valdininkai palaiko iki to momento, kol reikia padėti parašą
Interviu su daug šurmulio Klaipėdoje sukėlusiomis „EDIT Klaipėda Street Art“ festivalio kuratorėmis Ūla Ambrasaite ir Gabija Grušaite.
– Trumpai palieskime gatvės meno sąvoka, kuo tai skiriasi nuo grafiti, parodų lauke? Žinau, kad jūs sulaukiat daug prašymų iš žmonių, jie klausia ar galėtų jūsų menininkai apipaišyti vieną ar kitą pastatą, bet jūs nevisada priimat prašymus, nes gatvės menas ne apie tai. Tai klausimas apie ką yra gatvės menas?
Ūla: Iš tikrųjų mes su Gabija pradėjom organizuoti gatvės meno festivalį prieš penkis metus Vilniuje. Ir, turbūt, per tuos penkerius metus ir pačios daug ką atsakėm sau, kas yra mums street artas. Visų pirma, kaip pradėjom organizuoti Vilniuje, atrodė, kad reikia atskirti šį mena nuo grafitti meno. Nes visuomenė yra tradiciškai neigiamai nusiteikusi grafiti piešėjų atžvilgiu. O jeigu darai didelius piešinius ant sienų jau yra labai gražu, tai jau yra gatvės menas ir visiems labai patinka. Tada visi nori dar daugiau.
– Tai kuo ypatingas jūsų festivalis?
Ūla: Gatvės meno festivalių yra labai įvairių. Yra tokių, kurie daro tiktai piešinius ant sienų. Tačiau mes nuo pat pirmo festivalio manėme, kad tai nėra vien tik tai. Turi būti ir 3D objektai, netikėtos instaliacijos. Tai mano galva gatvės menas, kaip mes jį suprantam – mes miestą traktuojam, kaip urbanistinį tekstą. Ir mes, kaip festivalio kuratorės bandome miestui pasiūlyti redakcijų. Kažką mieste pridėti, paryškinti, pakeisti, palikti tuos darbus pačiam miestui įsisavinti arba panaikinti, perdaryti tokiu laisvu būdu.
– Papasakokit kada įvyko tarp jūsų tas lemtingas susitikimas ir nusprendėt kurti gatvės meno festivalį?
Gabija: Mes su Ūla susipažinome prie daug metų, kai Ūla buvo mano pirmojo romano projekto vadovė. Tada gatvės menu užsiimdavome laisvalaikiu. Ir mintis daryti gatvės meno festivalį, kai mano buvęs vaikinas Ernestas Zacharevičius labai norėjo išpiešti „Lietuvos“ kino teatro sieną. Ir Ūla pasakė, jei tai būtų tik viena siena, būtų kažkaip neįdomu, tai gal darom ir daugiau dalykų. Taip viskas ir prasidėjo.
– Ūla, kodėl pasiūlei išpiešti daugiau sienų?
Ūla: Taip, tai buvo prieš daug metų (juokiasi). Vilniuje tada dar nebuvo gatvės meno mados. Buvo kalbama, kad grafiti yra labai negerai, kad miestas yra apšnerkštas keverzonių. Ir tada sužinojau, kad ketinama piešti kino teatro sieną. Atrodė tada, kad bus daug bėdų su leidimais, savivaldybė nenorės ir taip toliau. Tada ir atsirado mintis, kad darykime festivalį. Pasikvieskime daugiau menininkų. Nedarykime kažkokios vienos išskirtinės sienos, bet pasikvieskime lietuvių, užsieniečių menininkų. Padarykime, kad Vilnius būtų atviras gatvės menui ir apskritai jis galėtų egzistuoti.
– Žodžiu, tu esi tas žmogus, kuris pasakė, kam mastyti siauriau, jei galima mastyti plačiau?
Ūla: Ne, aš gal esu tas žmogus, kuris tada mažiau galvojo (juokiasi).
Gabija: Ji tiesiog darė.
– O jeigu dabar grįžtumėte į tą laiką prie 5 metus, kai pradėjote, nebesiimtumėte gatvės meno festivalio organizavimo, kai jau dabar žinot, kiek teks praeiti vargų?
Ūla: Jeigu būtumėm žinojusios, kas mūsų laukia, tikrai nebūtumėme dariusios. Bet tie metai iš tikrųjų buvo labai produktyvūs. Tiek mums, kaip kuratorėms, tiek rezultatais.
Gabija: Mes stengiamės išplėsti suvokimą. Nes kiekvienais metais atvažiuoja menininkai ir sudarinėjame programą. Mums visada iškylą giluminis klausimas, ką mes norime pasakyti, kodėl ir kur. Ir kiek biurokratija gali įsileisti meno į miestą.
– Pakalbėkime apie jūsų santykį su savivaldybių atstovais ir verslininkais. Jūs vykdote veiklą ant viešų ar privačių pastatų. Kaip jie reaguoja į jūsų meną, kaip jūs juos įtikinat, kad to reikia? Kaip vyksta tas procesas?
Mūsų festivalį sudaro 50 procentų menininkų atrinkimas ir 50 procentų lokacijų parinkimas. Vietų atsirinkimas yra labai svarbi festivalio dalis. Kai mes pradėjome Vilniuje atsirinkdami lokacijas turėjom, ką jomis pasakyti. Mums visada svarbiau buvo tai, ką norime pasakyti, nei kažkokie pasiūlymai iš žmonių, kurie norėtų piešinio ant sienos. Tai ir sudarydavo daugiausia sunkumų. Kai mes norėjome uždažyti profsąjungų rūmus, reikdavo įtikinti pastatų savininkus, kad jam negrės kalėjimas už tai. Įtikinti, jei jis norės perdažyti jis galės perdažyti. Įtikinti savivaldybę, nors savivaldybė visada siūlo savo norimus pastatus. Čia ir būdavo pagrindinis darbas. Pirmiausia idėja, o po to įtikinėjimas, kodėl mes norime uždažyti kultūros paveldą ar kokias kitas erdves.
– O kaip valdininkai reaguoja į jūsų įtikinėjimus?
Ūla: Iš principo valdininkai palankiai žiūri į mūsų veiklą ir palaiko iki to momento, kai reikia padėti parašą ant konkretaus dokumento. Tada iškyla problemų. Jie siūlo, pakeisti piešinį, spalvą, pastatą, menininką. Bet galiausiai dar nėra buvę objekto, kurio nebūtumėme įgyvendinę.
Gabija: Dažniausiai viskas išsisprendžia, nes tai ką darome, mes darome miestui. Galiausiai tiek savivaldybės atstovai tiek verslininkai tai supranta, kad tie darbai yra viešasis menas ir jį matys visi miestiečiai. Ir visi prie to gali prisidėti. Nors mes jį kuriame, bet jis skirtas visiems.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos menininkams – prestižiniai apdovanojimai
Švenčiant Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre Lietuvos menininkai buvo apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“ už 2023 metų kūrybinius pasiekimus. Tarp jų apdovanojimus gavo net šeši Klaipėdoje kūrę ...
-
„Auksiniai svogūnai“ grįžo: suskaičiuoti ir apdainuoti ryškiausi politikos herojai ir nusidėjėliai5
Pandemijos pristabdyti, bet dar labiau subrendę, legendiniai, fantastiški, ryškiausiomis žvaigždėmis ir sąmoju spindintys, politikos nusidėjėliams akis graužiantys Lietuvos humoro apdovanojimai „Auksiniai svogūnai“ sugrįžo....
-
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteikti kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau šeštą kartą Teatro dienos proga įteikė apdovanojimus „Pagauk bangą“, kurie skirti 2023 m. ambicingiausius kūrybinius iššūkius įveikusiems kūrėjams ir aukščia...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Klaipėdos teatralams bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai
Klaipėdoje kuriantiems teatralams už reikšmingiausius 2023 metų teatro darbus ir nuopelnus pirmadienį bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai. ...
-
KVMT istorinę praeitį ir ambicingą ateitį sujungs V. Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros6
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptor...
-
Tarptautinei teatro dienai – premjera ir žiūrovų pamėgti spektakliai Žvejų rūmuose
Pasitinkant tarptautinę teatro dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose kovas buvo paskelbtas teatro mėnesiu. ...
-
Žvejų rūmuose – „Labai asmeniškos dainos“
Kovo 28-ąją 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmai kvies praleisti vakarą su Neda Malūnavičiūte ir Richardu Baniu. Koncertinei programai „Labai asmeniškos dainos“ jie kruopščiai atrinko per 30-ies N. Malūnavičiūtės kūrybin...
-
Legendinis Klaipėdos būgnininkas pasitinka jubiliejų: žinau, kad groti nenustosiu1
Džiazo gerbėjų puikiai žinomas ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje, būgnininkas Edmundas Federavičius, sutiko pasidalinti savo įspūdingo gyvenimo prisiminimais. ...