Ožio dieną kviečiama žiema

Lapkričio 12-ąją, Ožio dieną, senovėje buvo burtais mėginama prišaukti žiemą. "Iki šios dienos buvo privalu atsiskaityti su karaliumi, bažnyčia, amatininkais, malūnininku ir kitais. Tai visų duoklių atidavimo diena", – pasakojo etnologas Libertas Klimka.

Iki Ožio dienos reikėdavo atsiskaityti ir su kerdžiumi, o tada su juo atsisveikinti. Jis, kol baigdavosi ganiava, buvo savotiškas mokytojas piemenimis.

"Todėl, norėdami kuo greičiau pradėti lankyti mokyklą, vaikai atlikdavo tam tikras apeigas, kviesdami žiemą. Juk orai gana dažnai, kaip ir pas mus šiemet, leisdavo dar tęstis ganiavai, – tikino L.Klimka. – O piemenims būdavo privalu ganyti gyvulius, kol pasirodydavo gruodas. Todėl vyresni vaikai išrinkdavo baltą ožį, ožką arba net aviną ir vesdavo jį į lauko galą. Balta spalva simbolizuoja sniegą.

Pamiškėje išsirinkę baltą beržą, piemenys ožį tris kartus vesdavo aplink jį.

"Bet būtinai ta kryptimi, kuria juda saulė. Taip buvo spartinamas laikas, kad greičiau ateitų žiema. Būdavo visokių apeigų, dainuojamos specialios dainos", – pasakojo L.Klimka.

Mažas piemenukas galėdavo sėdėti raitas ant ožio, o tas piemuo, kuris pramiegojo Sekmines, turėdavo įsikąsti ožio uodegą.

Etnologams šie piemenų žaidimai yra labai įdomūs, net tikima, kad jie gali būti kilę iš senovės baltų ritualų.

"Ožys buvo laikomas atpirkimo simboliu. Sūduviai yra aprašę, kaip kelių kaimų žmonės, susirinkę tą dieną, aukodavo ožį. Aukojamas gyvulys buvo užmušamas lazda, o ne pjaunamas.

Mėsa buvo išverdama, suvalgoma, o kaulai užkasami kaip auka dievams", – kalbėjo etnologas.

Ožio diena švęsta po Šv. Martyno dienos, kuri minima lapkričio 11-ąją. Per šias paskutines rudens šventes buvo spėjami orai.

"Sakyta, kad jei per Martyną žąsis ant ledo, per Kalėdas – ant vandens. Ir atvirkščiai. Jau penkerius metus užsirašinėju savo pastebėjimus ir galiu patvirtinti, jog kol kas senolių išmintis pasitvirtino", – juokėsi etnologas.

Per šv. Martyną, darbų pabaigtuvių proga, žmonės kepdavo žąsį, o apžiūrėję jos krūtinkaulį, taip pat spėdavo orus.

"Jei jis baltas – bus balta, snieginga žiema. O jei kaulas su rudomis dėmėmis, vadinasi, bus daug atlydžių", – pasakojo L.Klimka.