Pagavo laimės paukštę

Dauguma sėkmingų žmonių istorijų prasideda maždaug taip: tinkamu metu jie atsidūrė tinkamoje vietoje, o tada gyvenimo upė pakeitė kryptį ir prasidėjo lemtingos permainos. Kaip banaliai beskambėtų, tapytojo akvarelininko Sergejaus Lysij sėkmės istorija būtent tokia.

Atviliojo meilė

Prieš trejus metus, 2011-aisiais, iš Ukrainos į Klaipėdą Sergejų atviliojo meilė. O  kartu su ja meilės emigrantas gavo dar vieną didžiulę likimo dovaną – kūrybinį alkį.

Sergejus gimė 1971-ųjų gegužę Odesos srityje, ten
prabėgo vaikystė ir jaunystė. Kūrybiškumui tarpti namuose buvo puiki dirva: Sergejaus mama puikiai piešia, rašo eiles, yra išleidusi keletą knygų ukrainiečių ir rusų kalbomis. Ji, be abejonės, suformavo sūnaus estetinę pasaulėjautą.

Po tarnybos sovietinėje armijoje vienerius metus Sergejus studijavo meninę grafiką Odesos pedagoginiame institute, tačiau mokslus metė. Audringi 90-ieji įsuko beužgimstantį menininką į kitokių įvykių verpetą. Menai buvo užmiršti ilgam. 15 metų „Leningrado“ akvarelės dažai ir sovietinio meno fondo teptukai liūdnai dūlėjo spintoje. Žinoma, blykstelėdavo viena kita kūrybinė kibirkštis, tačiau liepsna taip ir neįsiplieksdavo.

O Klaipėdoje viskas vėrėsi  savaime. Akvarelė užvaldė ir virto tikru apsėdimu.

Užvaldė akvarelė

„Negaliu pasisotinti. Norėčiau nieko daugiau neveikti, tik tapyti. Kaip  D.Mendelejevas sapnuoju pranašiškus sapnus, sprendžiu rebusus, noriu akvarelėje atgaivinti matytus vaizdinius, harmoningai suvaldyti popieriaus lakšto erdvę. Matyt, vaikystėje iki soties neprisipiešiau, – juokėsi menininkas. – Man nieko kito ir nedovanodavo, tik piešimo sąsiuvinius, spalvotus pieštukus ir flomasterius.“

Po didelės pertraukos neišeikvota kūrybinė energija sprogo ir išsiliejo nevaldomu srautu. Klaipėdoje jį žavėjo viskas: jūra, laivai, namai, gatvės, žmonės. Viską norėjosi fiksuoti. Pradžioje tik fotografavo, o paskui griebėsi teptuko ir akvarelės.

„Technikos pasirinkimo priežastis labai paprasta, – sakė Sergejus, – aliejiniais dažais tapyti tiesiog nespėjau išmokti.“

O jei būtų studijavęs ilgiau, anot jo, dabar tapytų aliejiniais dažais, nes akvarelė visada kažkodėl atrodo nerimta, nesolidu – tik moterims ir vaikams. Tie, kas pažintį su šia technika baigė vaikystėje, net nenutuokia, kokia ji įnoringa ir reikli. Reikia begalinės kantrybės, daug darbo ir, žinoma, aistros.

Sergejus neeksperimentavo, neieškojo įmantrybių. Nuoširdžiai ir jautriai „kalbino“ akvarelę senąja klasikine maniera, būdinga garsiajai Odesos akvarelės mokyklai.

Į bienalę Prancūzijoje

Įvertinimo ir pripažinimo ilgai laukti nereikėjo.
2012-aisiais – pirmoji autorinė paroda uostamiesčio Rūtų galerijoje.  Per 2013–2014 m. surengtos net  penkios parodos. Kiekvienoje eksponuoti vis nauji darbai.

Šiemet balandį S.Lysij dalyvavo Lietuvos akvarelininkų parodoje „Avanscena“ Kaune. Spalį jo darbai eksponuojami dviejose tarptautinėse akvarelės bienalėse – „Baltijos tiltai“ Kaune ir „Promenad“ Narvoje (Estija).

Tačiau reikšmingiausias 2014-ųjų įvykis jam – dalyvavimas tarptautinėje akvarelės bienalėje Prancūzijoje „5 Salon International d‘Aquarelle de Rochemaure” šių metų liepą.

Į kūrybinę stovyklą Prancūzijos pietuose suvažiavo 18 dailininkų iš įvairių pasaulio šalių – Prancūzijos, Ispanijos, Indijos, Turkijos, Lenkijos, Rusijos. Sergejus atstovavo Lietuvai. Vėl pasikartojanti sėkmės istorija: jo darbais socialiniame „Facebook“ tinkle susižavėjęs bienalės organizatorius Michelis Rabault tiesiog pakvietė atvykti. Daug nesvarstydamas tapytojas nutarė stverti laimės paukštę už uodegos. Sprendimas buvo teisingas.

Įkvėpė kūrybai

Akvarelės bienalė Prancūzijoje Sergejui davė labai daug: neįkainojamos kūrybinės patirties, galimybę įvertinti savo kūrinius akvarelės profesionalų darbų kontekste, o svarbiausia – pasitikėjimą savimi ir savo sugebėjimais.

Dabar su šypsena dailininkas prisimena pirmuosius įspūdžius stovykloje. Buvo akimirkų, kai norėjosi susikrauti lagaminą ir važiuoti namo. Nejauku buvo šalia Europoje pripažintų akvarelininkų, kurių darbai akimirksniu išgraibstomi dailės salonuose: Galilizia Janine (Prancūzija), Pasqualino Fracasso (Italija), Binnur Cavusoglu (Turkija). Tačiau nuoširdus bendravimas ir kūrybinis bendradarbiavimas ištirpdė abejones ir įkvėpė kūrybai. Būtent Prancūzijos bienalės patirtis šiemet spalį S.Lysij paskatino vėl surengti parodą  Klaipėdoje.

S.Lysij akvarelių paroda „Miesto peizažas: nuo Klaipėdos iki Venecijos“ iki gruodžio 1-osios eksponuojama Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Girulių galerijoje (Šlaito g. 10 A). Ją apžiūrėti galima galerijos darbo laiku: II–V – nuo 10 iki 18 val., VI – iki 17 val.